Yra dalykų, kurių negalima žinoti. Neįmanoma sužinoti, kas tai per dalykai.

Yra tokia teorija, kurioje sakoma, kad jeigu kas nors atras, kam egzistuoja visata ir kodėl ji čia yra, ji tą pačią akimirka išnyks ir vietoj jos atsiras kas nors dar keistesnio ir labiau nepaaiškinamo. Ir yra kita teorija, kurioje sakoma, kad visa tai jau atsitiko.

Žodis "geras" turi daug reikšmių. Pavyzdžiui, jei kas nors nušautų savo senelę iš penkių šimtu jardų atstumo, aš jį pavadinčiau geru šauliu, bet nebūtinai geru žmogumi.

Žmogaus gyvenimas per ilgas meilei. Tiesiog per ilgas. Meilė - nuostabus daiktas. Bet vienam kuriam visada atrodo, kad ji per ilgai užtrunka. O antrasis sėdi pastyręs ir spokso. Spokso kaip beprotis.

Žmonių visuomenės pagrindai yra gobšumas, baimė ir pasidavimas. žmogus yra blogas, bet jis mėgsta gera... kai jį daro kiti...

Žemėje būtų rojus, jei ne žmonės.

Žmonės būtinai ginčysis dėl religijos, rašys apie ją knygas, kovos ir mirs dėl jos - tik niekada negyvens pagal ją.

Žmogus privalo viską turėti.

Zoologijos sode: Begemotų nemaitinti! Narvai ir taip maži!

Žmogėdrų kaime: į pirmus – antrus išsiskaičiuot.

Zoologijos sode žvėrių nevalgydinkit! Geriau pavalgydinkit sargą...

Aš nepradingstu, tiesiog kartais manęs nėra.

Aš visada norėjau būti kažkuo. Bet man derėjo tapti dar ypatingesniam.

Deja Rimo smegenys visąlaik ciniškai veikė: vos nusiplovęs fizinės meilės prakaitą, Rimas Vizbara pasijuto esąs deramai nepalaidotas apipuvęs lavonas.

Draugai gali atsirasti ir vėl pradingti, bet priešų susikaupia.

Daryti neįmanomus dalykus yra gana linksma.

Ginčijamės ne dėl niekų, bet dėl to ar būti bepročiu ar ne.

Galbūt aš nenuėjau ten, kur ketinau, bet už tat sustojau ten, kur norėjau.

jis ėmė ilgesingai svartyti juodo prisigėrimo variantus. Tai buvo kerinčiai viliojanti galimybė. Juodas prisigėrimas būtų leidęs pabėgti ir pasislėpti nuo visų: ne tik nuo Gustafson, bet ir nuo šitos Visatos subinės kasdienybės. (...) Koks kibiras žudančio smegenis alkoholio galėjo tapti klijais, kurie galų gale suklijuoja jį į vientisą padarą.

Jis netikėjo, kad banali tikrovė turi kokią nors savaiminę vertę. Tikrovė tebuvo nevykęs pramanas, beprasmis dievų kompiuterinis žaidimas. Visai nupezę sadistai dievai įsijungia savo perkaitusius kompiuterius ir spaudydami pelės mygtukus krykštauja iš pasitenkinimo, kol dar labiau nukvaišta. Jie nežaidžia jokių intelektualinių žaidimų - vien skerdykles.

Jis taip ir liko nepasmaugtas miegant, o pasaulis taip liko nenubaustas už savo neišperkamas kaltes.

Jis visad skrupulingai rinkosi sugėrovus, gal todėl dažniausiai girtuokliaudavo vienas.

Jeigu krokodilas suvalgė Jūsų priešą, tai dar nereiškia, kad jis - Jūsų draugas.

Jeigu kalbėtume apie mane, tai aš, išskyrus širdies priepuolius, jaučiuosi jaunas kaip niekad.

Kiekvienas žmogus turi savo ribotą horizontą. Paskui jis siaurėja, tampa nepaprastai mažas ir virsta tašku. Tuomet žmogus sako - čia mano požiūris.

Kažkas turi kažką daryti. Ir tai neįtikėtinai patetiška, bet tas kažkas esame mes.

Mirtis nuo dusulio anaiptol nepasirodė jam tinkamas savižudybės būdas.

Mano nuojauta, kad mano nuojauta gali neapvilti, neapvylė.

Maža tėra dalykų, kuriuos būtų sunkiau ištverti už įkyrias nuorodas į gerus pavyzdžius.

Mano informacijos šaltiniais pasitikėti negalima, bet iš jų gauti faktai tiesiog pribloškiantys.

Nusifotografuok atsiminimui, kad būtų ką padėti ant karsto dangčio.

Niekas neturėjo teisės pasmaugti jį miegantį, nes pagal sutartį su Viešpačiu jis privalėjo nuobodžiai ir skausmingai nusigaluoti pats.

Nubudęs pirmiausia pagalvojo: ir vėl niekas nepasmaugė manęs miegančio.

Neskubėk į savo laidotuves. Jos be tavęs neprasidės.

Nereaguok per daug rimtai į gyvenimą, gyvas iš jo vis tiek neišsikrapštysi.

Per daug atpalaidavęs vidinius saitus, kiekvienas žmogus gali išsikraustyti iš proto. O ypač žmogus, kimšte prikimštas besiriejančių vidinių gyventojų.

Pabėgti mylint - štai kur heroizmas.

Pasakyk žmogui, kad danguje yra 300 milijardu žvaigždžių ir jis patikės. Pasakyk jam, kad šitas suolas naujai nudažytas, jis nepatikės ir pabandys paliesti.

Parašyk protingą frazę ir tavo vardas gyvens amžius.

"Iliados" autorius yra arba Homeras, arba, jeigu ne Homeras, tai kas nors kitas tuo pačiu vardu.

Reikia nemastyti apie "rytojų", nes "rytoj" iš esmės reiškia mirti.

Ruduo - mano mėgstamiausias metų laikas Los Andžele. Mėgstu žiūrėti, kaip krinta nuo medžių lapai ir paukščiai.

Sartr’o pastebėjimas:
Pragaras – tai kiti.

Tačiau kol kas Rimas Vizbara lyg ir tebuvo gyvas.

Tai buvo šlykštus senis, pasiryžęs išnuodyti visus Vilniaus šunis.

Vienintelė tikra mūsų gyvenimo problema - suskubti laiku numirti.

Visas šitas namas ir kiemas yra persenę. Neišsigąsk, jei kada sutiksi ant laiptų šmėklą. Mandagiai pasisveikink ir eik savais keliais.

Vargšė tikrovė, jei tikriausiai labai sunku.

Bet jei nori merginos - reikalas paprastas: trenkę medine kuoka per galvą, įkišame ją į maišą, nusigabename į laivą ir skarabėjo padedami plaukiame į Egiptą.

- Juk jūs žudote save...
- O kodėl aš turėčiau gyventi?...