Teigiamas publikos vertinimas, pasisekimas niekada nebuvo spektaklio ar filmo meniškumo kriterijus.

Vargingam keliautojui net baisiausias plėšikas nebaisus.

Vaistai negelbsti, jei dozė per didelė, taip pat peikimas ir kritika, kai peržengia teisingumo ribą.

Žmonės pažįstami ginče ir kelionėje.

Progos dažnai pražiopsomos todėl, kad vilki specdrabužiais ir atrodo kaip darbas.

Reklama - patikimiausia laikraščio dalis.

Blogas mokytojas pateikia tiesą, geras moko ją rasti.

Dėstyti kokį nors mokslą nepaisant pavyzdžio – tai tartum aiškinti saulėtekį ir saulėlydį stovint ant besisukančio žiedžiamojo rato. Šitaip neįmanoma nustatyti skirtumo tarp to, kas gera ir kas bloga, kas naudinga ir kas žalinga.

Eilinis melagis dažnai parašo įtikimiau negu tas, kuris matė viską savo akimis.

Fantazija be proto gimdo pabaisas; jų abiejų sąjunga – tai meno motina ir jo stebuklų šaltinis.

Gera knyga, graži kalba gali būti naudinga ir padaryti daug gero, bet geras pavyzdys užvis naudingiausias.

Jei žmonės arti nemokėtų, kieno nuopelnai būtų didesni: to, kuris juos arti išmokė, ar to, kuris, arti nemokėdamas, pats šito ėmėsi? Panašiai ir to, kuris teisingumo moko, nuopelnai didesni negu to, kuris tik pats teisingas.

Kodėl antikos menininkų kūriniai tokie didingi? Todėl, kad šie menininkai lankė filosofijos mokyklas.

Kiek dera turėti vaizduotės, kad išauklėtum tokius žmones, kurių reikia dabarčiai.

Menas – pats žavingiausias, pats griežčiausias, pats džiugiausias ir geriausias simbolis amžino, nepavaldaus protui žmogaus veržimosi į gėrį, tiesą, tobulybę.

Menas visada buvo puikus visuomeninės santvarkos veidrodis.

Mokyti to, kas naudos neduoda, - tai tik veltui burną aušinti.

Mokytojas – tai žmogus, kuris išugdo dvi mintis ten, kur anksčiau buvo viena.

Mokyklos draugai geresni auklėtojai negu tėvai, nes jie negailestingi.

Neįmanoma užauginti tobulo žmogaus, neugdant grožio jausmo.

Poetas vaizduojasi kalbąs dievų kalba, o iš tikro kalba žmonių kalbomis.

Paprastai šlovinamas dramaturgas, gebantis išspausti ašaras. Bet šį talentą turi ir apgailėtinas svogūnas, su kuriuo jis dalijasi savo šlove.

Pirmasis meno dėsnis: jei neturi ko sakyti, tylėk, jei turi – sakyk ir nemeluok.

Rašytojui reikia tokios pat narsos kaip kareiviui: pirmasis turi taip pat mažai galvoti apie kritikus kaip antrasis apie ligoninę.

Šlovė arba nuopelnas vienų žmonių – rašyti gerai, o kitų – nerašyti apskritai.

Tai, ką rašo pusgalviai, tegu pusgalviai ir skaito.

Tik nesėkmėje menininkas suvokia savo tikrąjį požiūrį į kūrybą, tik po pralaimėjimo karvedys pamato savo klaidas.

Tas, kuris pats palinksta, kitų ištiesinti niekada nepajėgs.

Vertėjas primena sąvadautoją, kuri giria gražuolės vertybes, pridengtas šydu, ir sukelia nenugalimą troškimą susipažinti su originalu.

Žmonių nelaimė ta, kad nori būti kitų mokytojais.

Apie save mes sprendžiame iš savo galimybių, o kiti mus vertina pagal tai, ką jau esame nuveikę.

Daug yra tokių, kurie ką nors daro, bet nežino kam.

Darbas žmogui gėdos nedaro; nelaimei, esti žmonių, darančių gėdą darbui.

Diletantas - tai juokingas žmogus, kuris jaučia malonumą daryti tai, ko nemoka.

Gyvenimas nieko neduoda be darbo.

Gyvenimas be darbo tiek vertas, kiek rėmai be paveikslo.

Gamta, matyt, išmintingai pasirūpino tuo, kad žmogiškosios kvailystės greitai išnyktų, o knygos jas įmažina. Kvailys nori, kad palikuonys žinotų, jog jis gyveno pasaulyje, ir kad jie niekada nepamirštų, jog jis buvo kvailys.

Imdamasis ko nors sunkaus, pirma pradėk nuo lengvo. Ketindamas nuveikti ką nors didelio, pradėk nuo mažo.

Išeinantis iš namu tegu pamąsto, ką ketina daryti, o kai vėl įžengs į namus, tegu pamąsto apie tai, ką padarė.

Jei žmogus imasi dviejų priešingų darbų, vienas iš jų tikrai nepavyks.

Jokios pastangos nebūna tuščios: Sizifas lavino raumenis.

Jei turite ką pasakyti, pasakykite savaip, ir tai bus gerai. Jei neturite apie ką kalbėti, tylėkite; tai irgi bus gerai.

Kritikuoti, bet patarimu nepadėti - tai tas pats, kas potvynį sulaikyti potvyniu arba ugnį gesinti ugnimi.

Kad pasiektum tai, kas įmanoma, reikia daryti neįmanoma.

Kurti - tai užmušti mirtį.

Menas turi priešą; jis vadinamas neišmanymu.

Malonumas kritikuoti trukdo gėrėtis grožiu.

Meno kūriniams vertinti mes niekada neturėsime nieko, išskyrus jausmą ir protą, o tai patys netiksliausi pasaulyje instrumentai.

Ne kiekvienas didelis darbas yra geras, bet kiekvienas geras darbas yra didelis.

Pradėti daug lengviau negu baigti.