Priėjęs Stoties Dievo Motinos priebažnytį Džedas susvyravo, tada įėjo bažnyčios vidun. Iš pradžių jam pasirodė, kad bažnyčioje nė gyvos dvasios, bet priartėjęs prie altoriaus pastebėjo juodaodę apie aštuoniolikos metų mergina, kuri klūpėjo salėje sudėjusi rankas priešais šv. Mergelės statulą ir šnabždėjo maldelę. Maldoje susikaupusi mergina į jį nekreipė nė menkiausio dėmesio. Nuo klūpojimo išsirietęs jos pasturgalis buvo labai gražiai aptemptas plonos baltos medžiagos kelnėmis, nevalingai pagalvojo Džedas. Ar ji meldėsi už nuodėmių atleidimą? Ar dėl savo tėvu? Greičiausiai ir dėl to, ir dėl to. Jos tikėjimas rodėsi tvirtas. Kad ir kaip būtų, tasai Dievo tikėjimas - greičiausiai visai praktiškas reikalas: kai nieko kitiems negalim padėti, o taip gyvenime dažnai nutinka, iš esmės taip nutinka beveik visuomet, - štai kad ir ji tėvo vėžio atvejis, - telieka vienintelis kelias - melstis už kitus.
M.Houellebecq "Žemėlapis ir teritorija"