Geri charakteriai kaip ir geri kūriniai sukrečia ne tiek iš pradžių, kiek vėliau.

Gyvenime kartais subtiliausia gudrybe tampa paprastumas ir atvirumas.

Kuo žmogus doresnis, tuo labiau jis tiki kitų žmonių dorumu.

Narsa ne tik drąsiems poelgiams, bet ir vaisingiems darbams bei mintims.

Poelgiai – sumanymų vaisiai. Bus protingų sumanymų – bus ir gerų poelgių.

Pakantumas kitų netobulumui yra didi vertybė.

Rašytojo kūryba primena šaudymą: galima pataikyti skaitytojui į galvą, o galima ir nepataikyti.

Rankos, suteikiančios pagalbą, švelnesnės negu besimeldžiančios lūpos.

Sąžiningas smulkių kasdieninių pareigų vykdymas reikalauja ne mažiau valios negu herojiški žygiai.

Svarbiausia žinoti, ne už ką esi mylimas, o kaip mylimas. Laimingas tas, kuris gali būti mylimas bet kokiais sumetimais.

Deramai senti – vadinasi, būti jaunesniems atrama, ne kliūtimi, mokytoju, o ne varžovu, suprantančiam, o ne abejingam.

Galbūt dorybingumas yra ne kas kita kaip dvasios delikatumas.

Klysta kiekvienas, klaidos neišsižada – tik beprotis.

Nepakanka norėti būti nuoširdžiam, reikia ir galėti.

Suprasti, kas teisinga, jausti, kas gražu, norėti, kas geras, - štai protingo gyvenimo tikslas.

Tikras gyvenimas prasideda nuo penkiasdešimties metų. To amžiaus žmogus perpranta tikrųjų laimėjimų prielaidas, įgyja tai, ką galima atiduoti kitiems, sužino tai, ko galima mokyti, nuvalo tai, ant ko galima statyti.

Veidmainiauti – nesunkus amatas, kiekvienas niekšas tai sugeba, bet kalbėti atvirai, nuoširdžiai gali ir drįsta tik garbingos širdys.

Pasaulyje nėra tokio blogio, kurio žmogaus dvasia neįstengtų jei ne paversti geru, tai bent padaryti pakenčiamu, pakeliamu, be širdies kartėlio.

Vaizduotė, vien tik vaizduotė leidžia mums matyti pasaulį kaip visumą. Vien jos dėka suprantame tiek realius, tiek idealius mūsų santykius.

Dvasinė mūsų raida nevyksta tiesia linija. Žmogiškoji prigimtis yra kitokia. Niekam nepavyksta nuolatos kopti aukštyn progreso keliu visiško tobulumo link. Iš tiesų vyksta štai kas: jeigu mes elgiamės teisingai, tai kurį laiką pastoviai kylame į viršų, o po to truputį žengiame atgal. Vėliau mes vėl judame į priekį ir vėl truputį žengiame atgal. Šie žingsniai atgal nesvarbūs, nes mūsų judėjimo kryptis kyla į viršų... Potvynis, po to atoslūgis... Toks judėjimo būdas, atrodo, paskritai būdingas gamtai.

Juoke visada yra savotiško džiugesio, kuris nesuderinamas su panieka ar pasipiktinimu.

Šiaip ar taip, didingumas, nepaisant jo pavadinimo, veikiau yra ne tam tikras dydis, bet tam tikra žmogaus gyvenimo savybė. Jo gali būti ir tokiame gyvenime, kurio veiklos sritis gana siaura.

Aš myliu tave ne už tai, koks tu, o už tai, koks aš, kai būnu su tavimi.

Draugas – tai tavo antrasis Aš.

Draugystė tenkinasi tuo kas galima, nereikalaudama to kas priklauso.

Kad ir kur būtumėte, jūsų pasaulį kuria jūsų draugai.

Laimingiausi žmonės yra tie, kurie per daug užimti, kad galvotų, ar jie laimingi, ar ne.

Nei vienas žmogus nevertas tavo ašarų, o tie, kurie jų verti, avęs nepravirkdys.

Niekas negali nugyventi mano gyvenimo už mane. Jeigu esu išmintingas, jau šiandien savyje imsiu kurti teisingesnį pasaulį.

Nuolankumas yra viena iš sunkiausiai pasiekiamų dorybių; niekas nemiršta taip sunkiai kaip noras gerai manyti apie save.

Tie, kurie gauna, paprastai nebūna laimingi; laimė atitenka duodantiesiems, jūs tiesiog perduodate kitiems truputėlį savęs – kilnų aktą, naudingą idėją, padėkos žodį, paramą sunkią akimirką, supratimą, laiku išsakytą pasiūlymą. Jūs tarsi paimate kažkokią savo proto dalelę, papuošiate ją savo širdies taurumu ir įdedate tai į kito žmogaus protą ir širdį.

Tikras draugas niekada neatsistos tavo kelyje, nebent jei ritiesi į bedugnę.

Vienintelis būdas įgyti draugą – būti draugu.

Kol mylime tol atleidžiame.

Mokytojas, sugebantis įkvėpti mokinius nors vienam geram poelgiui, nors vienam puikiam eilėraščiui, padaro daugiau nei tas, kuris mūsų atmintį užpildo daugybe pagal pavadinimą ir formą suklasifikuotų dalykų.

Nėra tokios savybės, kurią norėčiau ar svajočiau turėti mieliau už dėkingumą. Jis ne tik didžiausia vertybė; jis yra visų vertybių motina.

Nėra didesnės kasdienės dorybės už linksmumą. Ši žmonių savybė panaši į saulėtą dieną ar lietų, drėkinantį augalus po sausros. Linksmo veido šviesa pasklinda aplinkui ir suteikia įkvepiančios laimės.

Tas, kuris laukia galimybės iš karto padaryti daug gero, niekada nieko nepadarys. Gyvenimas susideda iš smulkmenų. Labai retai pasitaiko galimybė padaryti labai daug gero. Tikroji didybė – būti didingam smulkmenose.

Tie, kurie mano, kad neturi ką duoti, privalo suprasti, jog visada gali atiduoti dalelę savęs. Visada žmonėms galima padaryti kokią nors paslaugą, net jeigu tai būtų tik keli padrąsinantys žodžiai.

Tas, kuris negali pajusti savyje slypinčios didybės menkumo, niekada nemato kituose slypinčio kuklumo didybės.

Yra žmonių, kurie mažai turėdami atiduoda viską. Šie tiki gyvenimu ir jo dosnumu, ir jų aruodai niekada neištuštėja.

Žmogaus galimybių riba yra ne jo fizinės jėgos, stipraus balso arba stulbinančių poelgių demonstravimas. Greičiau tai yra dvasinis stiprumas, pažadų esmė ir tikrumas, gyvenimo tikslų nuoširdumas ir pasirengimas augti toliau.

Žmonės, su kuriais dirbame, atspindi jūsų požiūrį. Jeigu esate įtarus, nedraugiškas ir nenuolaidus, tai tuos pačius nemalonius bruožus aptiksite ir jus supančiuose žmonėse. Bet jeigu stengiatės elgtis kaip įmanydami geriau, tai ir aplinkiniai, su kuriais praleidžiate didesnę laiko dalį, elgiasi kuo maloniausiai.

Be nuolankumo nėra šventumo.

Didieji yra tie, kurie pripažįsta, jog dvasingumas yra svarbiau nei bet kokia materijos apraiška, kad mintys valdo pasaulį.

Daugiausia, ką galiu padaryti savo draugui, - paprasčiausiai būti jo draugu.

Išmintis pasireiškia ne tiek mokyme, kiek gyvenime; proto ryžtingume ir godumo suvaldyme. Ji moko mus ne tik kalbėti, bet ir elgtis bei derinti savo žodžius ir veiksmus.

Klausykite, kad išmoktumėte.

Mums būtina nuolat ugdyti ir reikšti ištvermę. Ji mums suteiks praktiškai viską.

Niekas nesuteiks jums ramybės, tik jūs pats.