Kalba – sielos veidrodis. Kaip žmogus kalba, toks jis ir yra.

Žodžių galia milžiniška. Sėkmingai parinktas žodis ne kartą sustabdė pakrikusią armiją, pralaimėjimą pavertė pergale ir išgelbėjo imperiją.

Skurdi mintis slypi už įmantrios kalbos.

Per didelė knygų gausybė išsklaido mintis.

Žodį reikia vertinti. Tai didžiausia dovana, kokią mums davė Dievas.

Atsitiktinai perskaityta gera knyga gali visam laikui pakeisti žmogaus likimą.

Daugelis giria vienas knygas, bet skaito vis dėlto kitas.

Gera ta knyga, kurioje autorius dėsto vien tai, ko reikia, ir taip, kaip reikia.

Gera knyga turi daugiau tiesų, negu jos autorius ketino jų aprašyti.

Knygos turi būti mokslų rezultatai, o ne mokslai – knygų rezultatai.

Knygos, kurios nevertos skaityti pamažu, apskritai nevertos skaityti.

Materialūs nuodai skiriasi nuo protinių tuo, kad dauguma materialiųjų bjauraus skonio, o protiniai [...] blogų knygų pavidalu, deja, dažnai patrauklūs.

Skaitymas protui yra tas pats, kas fizinis lavinimas kūnui.

Daug skaityti verta todėl, kad, tai darant, mus veikia tai vienos galingos asmenybės, tai kitos, kol mes galop išsilaisviname iš dominuojančio jų poveikio.

Galima tartis su tais, kurie kalba kita kalba, bet tik ne su tais, kurie tiems patiems žodžiams suteikia visai kitą prasmę.

Ironija – tai įžeidimas komplimento pavidalu.

Kuo daugiau skaitote nemąstydamas, tuo labiau įsitikinate, kad daug žinote, o kuo daugiau mąstote skaitydamas, tuo aiškiau matote, kad žinote mažai.

Knyga, kuri neverta, kad ją skaitytų dukart, neverta ir to, kad ją skaitytų vienąkart.

Knyga turi būti kirvis, tinkamas iškirsti jūrai, kuri mumyse užšalo.

Kaip literatūros skaitytojai, mes turėtume žinoti, kas mums patinka. Kaip krikščionys ir literatūros skaitytojai, mes turėtume žinoti, kokie dalykai mums turėtų patikti. Kaip sąžiningi žmonės, mes neturėtume tvirtinti, kad tai, kas mums patinka, ir yra tai, kas turėtų. O kaip sąžiningiems krikščionims, mums nederėtų tvirtinti, kad mums patinka tai, kas turėtų patikti.

Mes linkę tikėti viskuo, kas pasakyta, ypač kai tai pasakyta gražiai.

Neplūskite orų – devynios dešimtosios žmonijos nesugebėtų pradėti jokio pokalbio, jeigu orai nebjurtų.

Norint daugiau pasakyti, reikia mažiau kalbėti.

Pokalbis – tai toks menas, kai žmogaus priešininkas yra visa žmonija.

Sakykite tai, ką turite pasakyti, o ne tai, ką dera pasakyti.

Tokia mano nuomonė, ir aš jai pritariu.

Tylėjimas – vienas iš sunkiausiai paneigiamų argumentų.

Tarp knygų, kaip ir tarp žmonių, galima pakliūti į gerą ir į blogą draugiją.

Žmonės sukūrė kalbą aiškintis tarpusavyje, o ne vienam kitą apgaudinėti.

Be abejo, žmonių santykiai būtų daug geresni, jei žmonėms būtų taip pat lengva tylėti kaip ir kalbėti. Tačiau patirtis aiškiai rodo, kad žmonėms sunkiausiai suvaldyti savo liežuvį.

Dauguma žmonių ieško kompanijos ne tam, kad klausytų, o tam, kad kalbėtų patys.

Jei nemoki kalbėti, išmok klausyti.

Kalba – tai miestas, į kurio statybas kiekvienas žmogus, gyvendamas žemėje, atneša savo akmenį.

Kalbant reikia rūpintis ne žodžių kiekiu, o mintimi, ir ne iškalbos dovana, o sugebėjimu analizuoti.

Klausimo tonas lemia atsakymo toną.

Mokėti kalbėti - talentas.

Norite, kad apie jus gerai kalbėtų, tai nekalbėkite gerai apie save.

Nori gauti protingą atsakymą, klausk protingai.

Nėra nieko bjauresnio kaip daug kalbėti apie save.

Retai kalbėti – štai kas atitinka prigimtį. Nes nei vėtra visą rytą nesiaučia, nei liūtis visą dieną netrunka.

Sunaikink ją [kalbą] – sunaikinsi santaiką, vienybę ir gerovę. Sunaikink ją – užtemdysi saulę danguje, sumaišysi pasaulio tvarką, atimsi gyvybę ir garbę.

Šnekėti nemąstant – tai tas pats, kas šaudyti nesitaikant.

Tas, kuris nemoka svetimų kalbų, nesupranta ir savosios.

Tikrasis iškalbingumas – tai mokėjimas pasakyti viską, kas reikia, ir ne daugiau negu reikia.

Tas, kuris daug galvoja, mažai kalba, stengdamasis įsprausti kuo daugiau minčių į kuo mažiau žodžių.

Didžiųjų žodžiai nėra didesni: iš aukščiau mesti jie turi didesnę svorio jėgą.

Gerbkime žodį, leiskime jam pailsėti.

Nejudink žodžio, kuris gali tave prispausti.

Vienais žodžiais mes jodinėjam, o kiti mus užjodo.

Žodis KODĖL - sena pavojinga šachta. Kiek ji palaidoja žmonių, kurie skuba gilyn, nesustiprinę praėjimų!