Nuolankume slypi kažkas, keistai išaukštinantis širdį.

Nuolankumas – ne silpnumas ar kuklumas. Nelyginkite jo su nusižeminimu.

Nekurti planų, vadinasi, planuoti pralaimėjimą.

Nors keliaudami per pasaulį ieškome gėrio, privalome nešiotis jį savyje, nes kitaip jo nerasime.

Pranašesnio žmogaus trejopas kelias: būdamas doras jis laisvas nuo nerimo; būdamas išmintingas jis laisvas nuo nežinojimo; būdamas drąsus jis laisvas nuo baimės.

Pergalė prieš save geresnė nei pergalė prieš visus likusius.

"Sąžiningumas – geriausia politika", "Centas prie cento...", "Devynis kartus atmatuok, dešimtą kirpk", "Darbštuolis vertas išgyventi"... Kai kurie intelektualai laiko šiuos žodžius nuvalkiotomis rašytinėmis tiesomis, tačiau juose glūdi pagrindinė žmonijos patirtis kuriant ir vartojant turtus... Žmonės gali keisti savo požiūrius kaip pirštines, naujos elgesio taisyklės gali atsirasti nors ir kas savaitę, tačiau lieka faktas: žmogaus prigimtis nesikeitė ir nesikeičia. Įgimti įsitikinimai lieka tokie patys, pagrindinės taisyklės tebegalioja.

Ramybę atneša meilė, savo artimųjų supratimas, tikėjimas. Ramybėje nėra vietos egoizmui ar abejingumui. Ramybė neturi kainos. Ji užsitarnaujama atiduodant dalelę savęs. Užsitarnauta ramybė pasės ramybę mūsų artimųjų širdyse, mūsų bendruomenėje, mieste, šalyje ir užpildys visą pasaulį. Jeigu taikos ir ramybės nėra viduje, beviltiška jų ieškoti išorėje.

Valia – tai silpną regintįjį nešantis stiprus neregys.

Dorumas nugali niekšybę, kaip vanduo įveikia ugnį.

Dorybingumo naudo tokia akivaizdi, kad blogi žmonės laikosi jo dėl naudos.

Dorybingumą sudaro ne aistrų nebuvimas, o jų valdymas.

Didingiausia ir dieviškiausia žmogaus savybė – sugebėjimas gailėtis ir atleisti.

Dorybę sudaro ne susilaikymas nuo ydos, o nesiveržimas į ją.

Kantrybė – pati didvyriškiausia dorybė; kaip tik todėl išoriškai ji niekuo neprimena didvyriškumo.

Kaltas ne tas, kuris nusideda, bet tas, kuris nedavė nusidėjusiam šviesos.

Kaulas, numestas šuniui, nėra gailestingumas; gailestingumas – tai kaulas, kuriuo dalijiesi su šunimi, kai esi alkanas ne mažiau už jį.

Nežinau didesnio pasiaukojimo negu paduoti ranką žmogui, kuris visiškai neteko vilties.

Neatiduodamas žmogui savęs, neduodi jam nieko.

Reikia būti paprastam, maloniam ir visiškai laisvam su žmonėmis; reikia būti ramiam, susikaupusiam ir nuolankiam prieš Dievą.

Tinkamiausias kelias į dorybę – vengti to, dėl ko smerki kitų elgesį.

Tai, kas eina iš širdies, širdį ir pasiekia.

Žmogaus vertė pareina ne nuo proto pajėgumo, bet nuo valios. O tą, kuriam jos trūksta, didelės dvasinės dovanos tik silpnina, ir turbūt nėra niekingesnio žemėje padaro už genialią sielą be charakterio.

Aš vertinu žmogų, sugebantį šypsotis nelaimėje, semtis jėgų iš sielvarto ir rasti narsos šaltinį apmąstymuose.

Būti neteisingam sau taip pat sunku, kaip ir būti teisingam kitiems.

Daugumai žmonių teisingumo meilė – tai tik baimė pačiam patirti neteisingumą.

Esti žmonių, kurie negali apsispręsti neatidėję sprendimo rytdienai; tai labai gerai, tačiau kartais jie rizikuoja būti išnešti iš namų kojomis į priekį.

Jo vaizduotė buvo panaši į stručio sparnus: ji leido jam bėgti, bet ne pakilti.

Mes turime daugiau jėgų negu valios ir dažnai vien pasiteisinimui daugelį dalykų vaizduojamės neįmanomais.

Skelbti teisingumą, pačiam jo nesilaikant, - tai tas pats, kas daryti nusikaltimą.

Suvokdami tiesą, mes džiaugiamės. O jei džiaugsmo nėra, vadinasi, mes tik pažinome tiesą, bet nesugebėjome jos suvokti.

Tiesa kartais linksta, bet nelūžta ir išplaukia virš melo kaip riebalai virš vandens.

Teisingumas be jėgos silpnas, jėga be teisingumo despotiška.

Teisingumas – tai toks vertingas daiktas, kad jo už jokius pinigus nenusipirksi.

Tiesa gali laukti, kadangi jos laukia ilgas gyvenimas.

Teisingumo ir gailestingumo dvasia kyla tik iš tos pačios jėgos, kurią ji duoda savo turėtojui.

Tai, už ką žmonės miršta, nebūtinai būna tiesa.

Tas didžiausias žmogaus draugas ir pats didžiausias priešas – tai jo vaizduotė.

Vaizduotėje visada mažiau savimeilės negu prisiminimuose.

Doras žmogus gerus taria žodžius, bet ne visada tas, kuris ištarė gerą žodį, yra doras.

Jei mūsų patirtis maža, tai ne todėl, kad mažai patyrėme, o todėl, kad tai, ką patirdavome, neišsaugodavome.

Jei aš sunaikinsiu savo trūkumus, iš to nieko gero nebus, priešingai. Aš privalau juos asimiliuoti ir paversti aktyvia jėga. Tokia pat kaip ir mano dorybės. Nieko negalima savyje užmušti. Reikia išmokti valdyti ir pasinaudoti.

Kareivio narsa kare – mokėjimas kuo labiau apriboti savo vaizduotę. Mąstyti apie pavojų tik tuomet, kai pavojus yra iš tikro. Ne anksčiau ir ne vėliau.

Kvaila reikalauti iš filosofijos, kad priverstų mus tikėti reiškinio tikrumu labiau, negu tai daro patirtis ir mūsų akys.

Patirtis turi mokyti dviejų dalykų: to, kad reikia daug taisyti, ir to, kad nereikia taisyti per daug.

Patirtis didina mūsų išmintį, bet nemažina mūsų kvailumo.

Patirtis – tai mokykla, kurioje žmogus sužino, koks anksčiau buvo kvailas.

Patirtis ir stebėjimas – tai patys didžiausi išminties šaltiniai, kurie prieinami kiekvienam žmogui.

Vienas patirties spyglys vertas tankiausio miško pamokymų.

Žvalgytis atgal turime tik tam, kad pasimokytume iš praeities klaidų ir gautume naudos iš brangiai įgytos patirties.