Aš vadinu didvyriu tik tą, kuris buvo didžios širdies.

Drąsa be sąžinės panaši į laukinį žvėrį.

Gabiausias veikėjas, kuris abejoja, neprilygsta paprastam žmogui, ryžtingai siekiančiam tikslo.

Narsus žmogus paprastai kenčia nesiskųsdamas, o silpnas skundžiasi nekentėdamas.

Pasaulyje tėra vienintelis heroizmas: matyti pasaulį tokį, koks jis yra, ir jį mylėti.

Tikroji narsa atsiskleidžia nelaimėje.

Džiaukimės tuo, ką turime, neimdami lyginti: niekuomet nebus laimingas tas, kam neramu, jog kitas yra laimingas.

Gėrį ir blogį reikia prisiminti amžinai. Gėrį - todėl, kad prisiminimas, jog mes jį kadaise iš kažko patyrėm, padaro mus kilnesnius. Blogį - todėl, kad nuo tos akimirkos, kai jį iš kažko patyrėm, privalome jausti pareigą seikėti už jį gėriu.

Geras pavyzdys ir sunkų darbą daro lengvą.

Grožis privalo būti ribotas, antraip jis neišvengiamai virsta blogiu.

Kvailys, pripažinęs, kad yra kvailys, jau nebe kvailys.

Mūsų dorovinių pareigų daug daugiau, negu nurodo įstatymai.

Man patinka, kai žmogus švyti savo šviesa.

Niekad nesame tokie vargšai, kad negalėtume padėti savo artimam.

Nėra tokios Dievo amnestijos, kuri atleistų nuo nuolatinio tobulėjimo.

Niekas savaime nėra nei gražu, nei bjauru, bet gražu, jei daroma gražiai, ir bjauru - jei bjauriai.

Svarbiausia dorovės sąlyga - troškimas tapti dorovingu.

Taktiškumas - tai sugebėjimas apibūdinti kitus taip, kaip jie mato patys save.

Viltys panašios į voratinklį: mažos kančios jose įstringa, o didelės prasiveržia.

Visas tiesas lengva suprasti, kai jos atrastos. Svarbu jas rasti.

Tas, kuris sodina medžius, myli ne tik save, geresnis negu man.

Atsargiai veikti dar svarbiau negu išmintingai samprotauti.

Atsargumo niekada nebūna per daug.

Akyla vien širdis: paties svarbiausio akimi nepamatysi.

Aš vadinu didvyriais ne tuos, kurie laimėdavo mintimi arba jėga. Aš vadinu didvyriu tik tą, kuris buvo didis širdimi.

Ar ne geriau būtų, užuot smerkus blogį, skleisti gėrį.

Būkite ne paprasčiausiai geri, o geri dėl ko nors.

Darydami gera geram žmogui, darome jį dar geresnį, bet piktas nuo jam daromų geradarybių tampa dar piktesnis.

Elgdamiesi su artimaisiais taip, tarsi jie geresni negu iš tikrųjų,priverčiame juos tapti geresnius.

Greičiausiai užklumpa tas pavojus, kurio nepaisoma.

Gerbti reikia tą, kuris yra dosnus, o ne tą, kuris gali būti dosnus.

Gerasis susiranda žemėje rojų, o piktasis čia iš anksto mėgaujasi savo pragaru.

Grožis turi jėgos ir talentą raminti širdis.

Grožio ir aromato nepraranda tik ta gėlė, kurios nenuskiname.

Išminčius saugojasi pats savęs, kaip saugomasi priešo ar žvalgo.

Iš visų dvasinių reikšmingiausia – išmintis, o naudingiausia – atsargumas.

Įsigyti tam, ko reikia sielai, pinigų nereikia.

Iš tikro dosnus tas, kuris duoda iš to, kas jam pačiam priklauso.

Jei kultūros nėra žmonių širdyse, tai niekur daugiau jos būti negali.

Jėga nugali jėgą, o grožis nugali visus.

Karštas arklys kartu su raiteliu gali nusisukti sprandą kaip tik tame takelyje, kuriuo atsargus asilas žingsniuoja neklupdamas.

Kad būtume pakankamai geri, turime būti truputėlį geresni negu reikia.

Maitinausi, kad gyvenčiau, gyvenau, kad pasiekčiau, pasiekiau, kad grįžčiau ir atsiduočiau apmąstymams ir ilgėdamasis tyloje pajusčiau, jog mano širdis tapo didesnė.

Protingas atsargumas reiškiasi ne tiek tuo, kad žmogus niekados nedaro klaidų, kiek tuo, kad jis neleidžia joms pasikartoti.

Paremti geru žodžiu žmogų, patekusį į bėdą, dažnai svarbu taip pat kaip laiku perjungti geležinkelio iešmą: vos vienas colis skiria katastrofą nuo sklandaus ir saugaus judėjimo per gyvenimą.

Tam, kuris namie nerimastingai stebi vieną plyšį, griūtis negresia.

Tą, kuris per daug saugosi, dilgėlės dilgina dažniausiai.

Tiek protui nėra nieko per didelio, tiek gėriui nėra smulkmenų.

Užuojauta gyvūnams yra taip žmogui būdinga, jog galima tvirtinti: tas, kuris žiaurus gyvūnams, negali būti geras žmogus.

Visi nuostabūs jausmai pasaulyje sveria mažiau už vieną gerą darbą.