Eikš, brolau, pasigerkime iki žemės graibymo - noriu išplauti iš galvos bergždžias mintis ir galų gale išvemti visą žemiško kūno purvą, idant galėčiau dieviškų dalykų imtis.

Išmokykite mane nereikalauti to, kas neįmanoma ir nesielvartauti dėl to, kas nepataisoma.

Klaidų nebūna. Visi įvykiai, kuriuos prisišaukiame, net ir patys nemaloniausi, yra būtina tam, kad išmoktume, ką turime išmokti; kad ir kokį žingsnį žengtume, jis reikalingas nueiti ten, kur esame nusprendę eiti.

Mane tartum stabas ištiko.
Jis mane ištiko ne dėl kaltės jausmo, nes buvau išmokęs niekuomet nesijausti kaltas.
Jis mane ištiko ne dėl baisios netekties, nes buvau išmokęs nieko aistringai negeisti.
Jis mane ištiko ne dėl žiauraus mirties prisilietimo - buvau išmokęs žiūrėti į ją kaip į draugę.
Jis mane ištiko ne dėl širdį draskančios neteisybės. Buvau pripratinęs save prie minties, kad tikėtis teisingo atpildo taip pat juokinga, kaip ieškoti perlų mėšlo krūvoje.
Jis mane ištiko ne todėl, kad esu toks nemylimas. Buvau išmokęs apsieiti be meilės.
Jis mane ištiko ne todėl, kad Viešpats man toks negailestingas. Buvau pripratęs ničnieko iš Jo nesitikėti.
Stabas surakino mano sąnarius dėl to, kad man nebeliko visai jokio tikslo nei priežasties judėti kuria nors kryptimi. Variklis, vertęs vieną po kito nugyventi visus tuos betikslius ir beprasmius metus, buvo smalsumas.
Dabar ir jis apleido mane.

Niekada nestovėjau, kai galėjau sėdėti, ir niekada nesėdėjau, kai galėjau gulėti.

Racionalus žmogus pats adaptuojasi prie savo aplinkos. Neracionalus gi atkakliai bando pačią aplinką pritaikyti prie savęs. Kaip tik todėl visas progresas ir priklauso nuo neracionaliųjų.

Visada reikia siekti to, kas yra tragiškiausia.

Žmogui reikia tikslo - ir jis veikiau norės nieko, nei išvis atsisakys norėti.