Staiga jis suvokė, kad gali įžiūrėti veidą, paskui dar vieną; buvo beužmirštąs, kad kada nors apskritai išauš kita diena, lygiai kaip užmirštama, jog kada nors teks mirti. Žmogų tai užklumpa netikėtai, kaip stabdžių cypimas ar orą skrodžiantis švilpesys, - suvokimas, kad laikas bėga ir artėja prie pabaigos.

Pasitaiko mis­tikų, kurie, kaip teigiama, tiesiogiai patyrė sąlytį su Dievu. Jis taip pat buvo mistikas, patyręs sąlytį su tuštuma - visišką įsitikinimą, kad esamas pasaulis mirtingas ir šaltas, o žmonės išsivystė iš gyvūnų visai be jokios prasmės. Jis žinojo.

Bet juk mirusiajam visai nesvarbu, ar gali jo mirtis būti radijo laidų naujiena, ar ne. Sa­kykim, tapai policijos ieškomo žudiko dešimtąja auka — koks tau skirtumas, kelinta tu auka? Jeigu tave ištiko toks pasikeiti­mas, visos kitos pasaulio permainos tau jau nieko nereiškia — dar labiau pasikeisti neįmanoma. Tau tai yra svarbiausia permai­na, ir jokia naujiena negali jai prilygti.

Aš irgi nusukau akis; mes nenorėjome galvoti, kiek mažai tereiškiame, kaip greit, paprastai ir netikėtai ateina mirtis. Nors mano protas ir geidė mirties, aš bijojau jos kaip nekalta mergaitė meilės. Jau geriau mirtis ateitų laiku įspėjusi, kad aš galėčiau pasirengti. Kam pasirengti?

Apsaugok mus, Viešpatie, - pratariau aš, - nuo nekaltųjų ir teisiųjų.

Iš kokių tolimų prosenių aš paveldėjau tą kvailą sąžinę? Ji tikriausiai nekamuodavo jų, kai grobdavo ir žudydavo savo paleolito pasaulyje.

Kaip tau paaiškinus... Visas šitas pasaulis — anekdotas, kurį Viešpats Dievas papasakojo pats sau. O ir pats Viešpats Dievas — taip pat anekdotas.

Nuo pat vaikystės netikėjau, kad pasaulis pastovus, tačiau troškau pastovumo. Aš visada bijojau netekti laimės. Gal po mėnesio, o gal po metų Fuong paliks mane. Jei ne po metų, tai po trejų. Tik mirtis yra absoliuti vertybė šiame pasaulyje. Mirsi - ir niekad nieko daugiau neprarasi. Pavydėjau tiems, kurie tiki Dievą, bet abejojau jais. Jaučiau, kad jie tik drąsina save pasakomis apie pastovumą ir amžinybę. Mirtis kur kas patikimesnė už Dievą; kai ji ateis, dings nuolatinis pavojus, kad gali mirti meilė. Nebebus daugiau naktinių košmarų pagalvojus apie artėjantį nuobodulį ir abejingumą. Aš niekad negalėčiau būti pacifistas. Juk nužudyti žmogų - tai reiškia padaryti jam neįkainojamą paslaugą. O taip, žmonės visada ir visur myli savo priešus. Tik savo draugus jie išsaugo skausmui ir vienatvei.

- Ar atsimeni, ką rašė Bleike'as? – klausia jis. – Geriau nužudyti naujagimį lopšyje, negu puoselėti bergždžius troškimus.

- Kam tu man tai cituoji?

- Ir seno, ir jauno žmogaus bergždi troškimai gali virsti bjaurastimi.

ir atsiguliau beveik nurimęs, tikra tiesa, mus ramina tai, jog greta mūsų dramų vyksta kitos dramos, kurių mums pavyko išvengti.

Nebeturėjau vilties būti laimingas, tačiau dar turėjau noro išvengti paprastos grynos beprotybės.

<...> pagalvojęs, kad tas vyrukas ne tik įkyrus, bet ir juokingas, pasižymintis tuo ypatingu komiškumu, būdingu tik komediantams ir bėdžiams, įtikėjusiems, jog patyrė lemiamą istorijos momentą, o juk seniai žinoma, kad istorija, ta naivi kekšė, neturi lemiamų momentų, tai tik gausėjimas trumpų akimirkų, tarpusavyje besirungiančių savo siaubingumu.

Teneišgirsta jūsų velnias, pone ministre, Velnias turi tokią gerą klausą, kad nebūtina jam ką nors sakyti garsiai, Tuomet tepadeda mums Dievas, Neverta prašyti, jis kurčias nuo gimimo.

Tai, ką jis ketino man papasakoti, tikrai nebuvo originalu, žmonės ne tik kankina vieni kitus, jie kankina vieni kitus absoliučiai banaliai.

Tikrovė – tai lyg apsipūtęs suteneris audros su žaibais ir griaustiniu sūkuryje. "2666"

Žmonės niekada neklauso jiems duodamų patarimų, o jeigu tų patarimų jie ir prašo, prašo tikrai tik tam, kad neklausytų, vien tam, kad pašalinis balsas patvirtintų, jog juos įtraukė sunaikinimo ir mirties verpetas, jiems duo dami patarimai tiesiog atlieka graikų tragedijos choro vaidmenį, patvirtina herojui, kad jis žengia naikinimo ir chaoso keliu.

Cinikas – tai žmogus, kuris, įkvėpdamas gėlių aromato, dairosi aplinkui karsto su numirėliu.

Kuo žmogus mažiau mąsto arba žino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka.

Problema su žiurkių lenktynėmis yra ta, kad net jei laimi, vis vien lieki žiurke.

Vagis be aukštojo išsilavinimo gali nudžiauti ką nors iš prekybinio traukinio, o jeigu baigė universitetą, sugeba visą geležinkelį.

Ak, kad taip žinotum pono Dievo namų adresą!

Girdyk karvę nors ir kakava, vis vien neišmelsi šokolado.

Gausu žmonių, kurie iki beprotybės paisė kitų žmonių nuomonės.

Jeigu išaiškės, kad miražas – tikrovė, reikalaukite atlyginimo už nuostolius.

Kodėl mes iškrintame iš mėnulio vis į tą pačią žemę.

Kai šoktelėsi iš džiaugsmo, žiūrėk, kad tau žemės iš po kojų neišmuštų.

Kuo silpnesni įrodymai, tuo stipresnė pozicija.

Mąstymui reikalingos smegenys, nekalbant jau apie žmogų.

Niekas nenori jausti mielių skonio tešloje, kuri ant jų pakilo.

Neraštingieji priversti diktuoti.

Nekalbėk kvailysčių – priešas klausosi.

Ne visi feniksai, pakilę iš pelenų, prisipažįsta, kokia buvo jų praeitis.

Sunkiausia tiesai tais laikais, kai bet kas gali atrodyti tiesa.

Sezamai, atsidaryk, aš noriu išeiti!

Visa žmogaus rankose, todėl jas reikia kuo dažniau plauti.

Visą gyvenimą eiti link tikslo galima, jei tikslas nuolat atsitraukia.

Gyvenimas - nuostabus dalykas, jei liaujiesi apie jį galvoti.

Mat visais laikais žemės gyventojai elgėsi taip, lyg juos būtų stebėjusi didžiulė akis danguje, godi pramogų… Jos reikalavimas, kuriam žemės gyventojai paklusdavo be išlygų, tarsi gravitacijos jėgai, buvo vienintelis: spektaklis turi būti įspūdingas… Žemės gyventojai nieko daugiau neveikė, tik rengė spektaklius – dieną ir naktį ir net sapnuodami.

Niekada nelauk už savo darbą padėkos ir atpildo iš žmonių. Gerai pamąstyk, ar pats dažnai kitiems dėkoji.

Nėra jokių priežasčių, dėl kurių gėris negalėtų triumfuoti taip pat dažnai, kaip ir blogis. Bet kokio dalyko sėkmė priklauso nuo to, kaip vieningai jo imamasi. Jeigu egzistuoja angelai, tai kodėl jiems nesusibūrus į mafiją?

Nesakyk man tiesos ir aš tau jos nesakysiu.

…o kas tau sakė, kad turi būti laimingas?

Tas, kuris nori pakeisti pasaulį iš esmės, privalo turėti genialių sugebėjimų gražiai pateikti bet kokią šlykštynę, šaltakraujiškai pralieti svetimą kraują ir turėti po ranka solidžią naują religiją, kurią galima būtų įdiegti žmonėms per tą trumpą atgailos ir baimės laikotarpį, kuris paprastai ateina po didesnių žudynių.

Su moterimis pragaras, bet ir be jų pragaras. Protingiausia būtų nudėti jas dar visai jaunas.

Dorybė, gerumas, taurumas - tai tokios savybės, kurių žmogus linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti.

Finansai yra menas perdavinėti pinigus iš vienų rankų į kitas tol, kol jie išnyksta.

Pagrindinė žmonių giminės progreso kliūtis yra žmonių giminė.

Nesvarbu, kiek turtingas, koks žymus ar įtakingas esate. Kai mirsite, jūsų laidotuvių eisenos dydis labai priklausys nuo tos dienos oro sąlygų.

Niekas geriau nesaugo paslapties už tą, kuris jos nežino.

Žavėjimasis šaudymu kaip sportu priklauso nuo to, kuriame ginklo gale jūs esate.