Instinktas. - Kai liepsnoja namas, užmirštami netgi pietūs. - Taip, bet vėliau jie suvalgomi čia pat, gaisravietėje.

Už gerą ir blogą reikia atsimokėti, bet kodėl būtent tam, kas mums padarė gera ar bloga?

"Aš užmušiau žmogų", pagalvojo Garšva. Bet šitie žodžiai nieko nereiškė. Lygiai taip pat praskambėtų: "šiandien gražus oras" arba "ne, dėkui, aš negeriu pieno".

Vaistinėje:
- Ar šitie nuodai neturi pašalinio poveikio?

Aš bijau ramybės. Ji apglėbia mane. Geriau Laimė. Pragare leidžiama svajoti apie prarastą rojų. Taip, reikalingi didžiuliai katilai; velniški veidai ir verdanti smala; riksmas ir dantų griežimas; pasišiaušę plaukai iš senų giesmynų. Ir tada jau --- pasaka apie rojų, kuris virto rojumi, nes nebuvo prarastas.

Aš tikiu manęs pasigailės amžinybės inkvizicija, ir jos sprendimas bus tolygus Giordano Bruno išrašytajam: Nužudyti gailestingiausiai. Be kraujo praliejimo. Sudeginti gyvą.

Aš pamiršau, kad gyvenu tik vieną kartą. Gyvenau, lyg ruoščiausi naujiems gyvenimams. Ir praradau daug laiko.

Esu kvalifikuotas atsiskyrėlis, kuriam mirtinai įgriso dykuma, ašutinė, rykštės, meditacijos, samanų guolis. Atsiskyrėlis, kuris nueina į didelį miestą ir prisimena kad jo namų rūsy tebeužkasti auksiniai pinigai. Ir jis užkalbina jauną merginą.

Geriausias vaistas nuo galvos skausmo - giljotina.

Ir aš tapau savuosius bizonus, kad galėčiau juos užmušti. Esu religingas. Magiškieji piešiniai uolose ir smūgis kuoka.

Ironija priklauso patologijai. Matei medžius apaugusius šungrybiais? Jie ironiški, tačiau ar jie sveiki?

Jis kvailystės nedarys, nieko nenuskriaus, nebent patyliukais kada išprotės.

Kas manieji angelai sargai? Keletas pamišėlių, kurie ir rojuje nesurastų sau ramios sielos.

...koks nepanašus į mus visus jis buvęs, koks už mus visus pranašesnis, koks nekaltas - stačiai Jėzus, tik kad ne Dievo sūnus...

Man labai nemalonu tau tą sakyti, bet tu susidėjai su baisiais psichais.

- Nemanau, kad greitai pamiršiu tą veidą.
- Pamiršite, kai numirsite - kaip ir aš. Kai numirsiu užmiršiu viską, - patariu ir jums taip pat pasielgti.

Negras neatsako ir lipa į viršų. Vieną kartą jis staiga pajuto karštį, ranka nukrito ant ledo gabalo, turbūt ranka sušildė ledą. Šis negras - fanatikas. Ledui paaukoti nuosavą ranką? Herojiškas žygis. Negrui moka dolerį ir keturiolika centų per valandą.

Susirinkit dievukus vaikai, žaidimas baigtas.

Tėvažudystė, jų manymu, palyginti su plėšikavimu - tik smagi išdaiga.

Tokie nešiuręs triušiai, tieji šinšilai. Ir kurių velnių nuo jų lupa kailius ir siuva kailinius?

Verčiau pašalinkime šiuos lavonus, ir pradėsime iš naujo.

- Žmonės turi apie kažką kalbėti vien, tam kad jų kakarinės neužsitrauktų ir neapviltų, jei kartais kada nors prireiks pasakyti kažką išties prasminga.

Kai tavo sapnuose valkiojasi visokiausios būtybės, tai visuomet kelią nerimą.

Tostas: už ilgą gyvenimą ir greitą mirtį.

Visas gyvenimas yra didelis nelaimingas atsitikimas, todėl atsiknisk žmogau.

Geriausias alibi - būti auka.

Giriasi medis vėjui, kad jo lapai gražiai šlama.

Iš juoko dar niekas nemirė, išskyrus tuos, kurie juokavo...

Įdomu kodėl protingos gyvybės formos paieškai naudojama aparatūra visuomet nukreipta nuo žemės?

Mes - tie žmonės, dėl kurių mus perspėjo tėvai.

Niekas taip nenuodija gyvenimo, kaip kalio cianidas.

Nutūpęs drugelis norėjo pakviesti žmogų paskraidyt drauge. Ir atsidūrė inde su chloroformu...

Už ką aš nemėgstu ryto - jis visada prasideda kai aš miegu.

Diplomatas, tai žmogus kuris gali jus pasiųsti velniop taip, kad jus su nekantrumu lauksite kelionės.

Jei kasdien atiduoti vakariene priešui, galima įsigyti draugą.

Laimėtojų niekada niekas neklausia, ar jie kalbėjo tiesą.

Palyginus su smegenimis kompiuteris turi tą privalumą, kad juo naudojamasi.

Pėstysis nesusigaudė į kurią pusę eiti, taigi aš ji pervažiavau.

Reanimacijoje galimos tik dvi būsenos: arba Jūs dar gyvi, arba jau nebe.

Tai man pasakė įsiutęs, degtine, net per telefono ragelį, dvokiantis balsas, trečią valandą nakties.

Tik mirusieji gali pasakyti, ką galvoja gyvieji.

Ar tu nušovei tą žmogų, kuris nušovė tave?

Armijoje viskas taip pat, kaip pas skautus, tik skautus prižiūri suaugę.

Aš neįnoringas. Man tereikia tik šiltos lovos, švelnaus žodžio ir absoliučios valdžios.

Aš turiu savo dievus, o tu - savo. Jeigu aš pakliūsiu į bėdą, ar galėsiu pasiskolinti keletą tavųjų?

Atsiranda tvora, atsiranda ir noras ją peršokti.

Amžinos jaunystės paslaptis: gyvenk dorovingai, valgyk lėtai ir meluok įtikinančiai.

Aš su malonumu ką nors suvalgyčiau, nebūtinai mažai, kad tik skaniai.

Aš mažai išgeriantis. Kad ir kiek begerčiau, man visada per mažai.

Aš niekada nepamirštu veidų, bet tavo atveju padarysiu išimtį.