Žudymas buvo nuolat populiarėjantis to meto sportas.

Žudyk lėtai, kad pajustų jog miršta.

Žudyk arba mirk.

Žudykit, draugai, jeigu jums to norisi!

Žudykite, kol nenužudė jūsų.

Žmonija tik vienu atžvilgiu pažengė į priekį - masinėmis žmogžudystėmis.

Žmogus gimdamas pavargsta todėl gyvena kad pailsėtų.

Atiduokit mano tabokinę su taboka, tam kuris man duobę iškasė.

Ach, Dieve. Kam tos gėlės?
Aš torto norėčiau...

Bijok ne peilio.
Bijok šakutės.
Vienas smūgis.
Keturios skylutės.

Hemorojus tai kai subinė pilna dantų ir jie visi skauda.

Jis man paskambino iš savo kapo.

Kas žudo linksmindamasis tas neįkliūna.

Nužudęs save, aš pasijutau kur kas geriau.

Sunku kasti duobę kai į tave žiūri tas kuriam ją kasi.

Ta prakeikta galva nukrito tarp svogūnų ir petražolių, ir vis kalbėjo.

Viską daryti tyliai kad nepabustų sąžinė ir kiti negeri jausmai.

Dėl Dievo meilės, neverk, idiote! Gyvenk arba numirk, bet nenuodyk visko aplinkui.

Vėl rytas kitas
Vėl snukis
Veidrody
Kažkur matytas...

Aš numiriau ir už nuodėmes atsidūriau pragare.

Auka negali pasirinkti savo mirties būdo.

Ar pasakojau kaip jis mirė?

- Ei žmonės! Pažvelkite į mane! Aš jau nebe žmogus, bet dar ir ne lavonas.

Egzekucija palengvina ir išlaisvina. Ji universali, teikianti stiprybės ir teisinga savo taikymu, tiek savo tikslais. Žmogus miršta todėl, kad yra kaltas. Jis yra kaltas todėl, kad yra Kaligulos valdinys. Tačiau visi yra Kaligulos valdiniai. Vadinasi visi yra kalti. ir, vadinasi, visi mirs. Tai laiko ir kantrybės klausimas.

- Grįžk! - už nugaros riaumojo žmogėnas. - Man reikia tave užmušti!
- To aš ir bijau.

Gražiausio lavono rinkimai.

- Ir kodėl aš tavęs tą dieną nenudobiau? - sudejavo jis.
- Taigi nepagavot.
- Ak, ja. Turbūt taip ir buvo.

Ir baikit pjaustyti kekšes, o tai atjosiu ir išžudysiu visą miestą.

Iš kanibalų folkloro: pasisūdyk ir ateik į svečius.

Jo visiškai nedomina, patinka jis žmonėms ar ne, jam visai tas pats, kur jis yra ir kur eina. Kartais man atrodo, kad jam tas pats, gyvas jis ar miręs

Jei žudyti tai tvarkingai.

Jei duobių kitiems kasti nepatartina, tai kas jas iškas numirėliams?

Jei tu numirsi, aš tave užmušiu.

Kai pamatai pasaulį kokį sukūrė Dievas belieka jam padėkoti, kad sukūrė ir numirti.

Kai negali pataikyti į taikinį, imi taikytis į tą kuris jį pastatė.

Lavonas buvo truputį gyvas ir išgėręs.

Mano patirtis ištobulėjo, ir pragaro kančios dabar man atrodė lyg tie Guliverio nuotykiai milžinų krašte.

Nepradėkite mirti anksčiau, nei busime iš tikrųjų užmušti.

Norėdamas pataikyti į taikinį, pirmiau iššauk. O po to tai, į ką pataikei, pavadink taikiniu.

Niekad neatsuk žmogui nugaros, jei neįsitikinęs kad jis miręs.

Na, tai kaip jūsų lavonas?

Paleisiu strėlę aš į orą ir ji nušaus ką nors nedorą.

Subtilus kanibalas leidžia aukai pasirūpinti prieskoniais.

Sušikta gyvenimo istorija.

Skrodimas parodė, kad mirties priežastis skrodimas.

Su mūsų reputacija tik kapines reklamuoti.

Tai sudėtinga matematika kai, sulaukęs penkiasdešimties, šešiasdešimties metų turi rinktis: ar nusilengvinti ant savo paties paminklo ar žiūrėti į jį su pagarba.

Tegul miršta. Geriau lavonas negu vienuolė.

Už dešimtį cigarečių parduosiu jums savo senelę.

Velniai jį tėškė į grindis,
Nes vyną garbino širdis.