Maži stebuklai
Atėjo gerieji laikai.
žinoma, daugelis to nesuvokia, nes gerieji niekuom nesiskiria nuo blogųjų.
Bet vis tiek smagu! - J.Erlickas
Snaudžianti dvasia
Vakarais, kai pulkai naktinių drugelių skrenda į mano žvakę, vis mąstau: o ką daryt, kad į šviesą veržtųsi ir žmogus?
Padegu tėvo dvarą.
Ir šit jau lekia su naktinėm pižamom smagūs kaimynai...
Yra žmoguje tie šviesieji pradai! Tik reikia mokėt juos pažadint. - J.Erlickas
Kliūtys kelyje
Žiemą, žvelgdamas pro langą, vis jaudinuos, kad žmonės gali nenueit, kur reikia.
Štai ponas, klampojantis per gilų sniegą, toks panašus į kolūkietį.
Moteris, stumianti automobilį, - visai kaip tarybinė.
Žiema labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui. - J.Erlickas
Papročiai
Jūs manot, ponas, rymantis ant stogo, naujų kelių mums ieško?
O anas, žvelgdamas nuo tilto, senelių žiemojimu susirūpinęs?
O va tas, kuris ant šakos virvę riša, bene sūpynes vaikučiams dirbs?
Ak, sakau, negali dar pasikliauti mūsų žmonėmis. - J.Erlickas
Svetimas
Stoviu kryžkelėj.
- Jūs einat į šitą pusę?
- Taip, - sako žmonės. – į šitą.
- O kuom šita už aną geresnė?
žmonės nueina ir aš nudūlinu jiems iš paskos.
Paskui apsisuku ir dūlinu į kitą pusę.
Bet galėčiau ir vietoj stovėt.
Nuo manęs čia niekas nepriklauso. - J.Erlickas
Tuščios viltys
Praėjo žiema... Ir pavasaris praeis...
Ateis ir praeis vasara... Paskui – ruduo..
Galvoju: ir ko jie čia valkiojasi? - J.Erlickas
Silpnumo kaina
Pavasario naktimis mėgstu pagulėt ant geležinkelio bėgių. Žiūrių į skylėtą dangų... Ir mano kelnės skylėtos... Koks ryšys tarp žmogaus ir dangaus!
Bet štai ateina traukinys, ir aš traukiuos į šalį.
Užtat ir negerbiu savęs. Kitas nepasitrauktų.
Tokiems šiandien – dangus. - J.Erlickas
Viskas yra valgoma, jei pakankamai smulkiai supjaustyta.
Aš žinojau, kad esu miręs ir gyvenu pragare. - A.Škėma "Balta drobulė"
Antanas Garšva nukabina keltuvininko uniformą. Mėlynas kelnes su raudona siūle ir burokinės spalvos švarką su mėlynais atlapais, "auksinėmis” sagomis, pintais antpečiais. Švarko atlapų kampuose blizga numeriai. 87 iš kairės, 87 iš dešinės. Jei svečias nepatenkintas keltuvininku, jis gali, prisiminęs numerį, įskusti jį starteriui. "87 kalės vaikas, 87 užkėlė mane keturiais aukštais aukščiau, 87 87 87, aš sugaišau dvi minutes šioje dėžėje, prakeiktas kalės vaikas 87! Smagu kolioti skaičių. Smagu operuoti skaičiais. 24035 į Sibirą. Smagu. 47 žuvo lėktuvo katastrofoje. Smagu. Parduotos 7038456 adatos. Smagu. Šiąnakt Mister X buvo laimingas 3 kartus. Smagu. Šiandien Miss Y mirė 1 kartą. Smagu. Šiuo metu esu vienas ir prarysiu vieną tabletę.ir man bus smagiau. - A.Škėma "Balta drobulė"
Be to jam smarkiai skėlė galvą, ir jis mintyse pajuokavo: mirtis tau bus vietoj aspirino tabletės. - E.Hemingvėjus "Kam skambina varpai"
Deja iš medicinos teišsinešiau meilę lavonams, kas ir šiandien atsiliepia mano kūryboje. - A.Škėma
... išmoko prekiauti, o po to atsirado ir būtinybė žudyti į save panašius. O ir kuo daugiau, velniai rautų, pasigirsi išgertuvėse?
Kitą kartą, kai Lietuvoj vis krito gyvenimo lygis, gyveno toks senelis, kuris kasdien žiūrėjo į dangų. Jis norėjo pamatyti krintantį lėktuvą.
O lėktuvai, it laimė, vis lėkė pro šalį...
Ir numirė senelis, keikdamas gyvenimą, kuriame taip mažai grožio. - J.Erlickas
Kas manieji angelai sargai? Keletas pamišėlių, kurie ir rojuje nesurastų sau ramios vietos. - A.Škėma "Balta drobulė"
Kai angelas atsisveikina su naujai gimusiuoju, jis paliečia pirštu jo veidą, kad atvykėlis į žemę neprisimintų dangaus. Štai kodėl tarp nosies, ir viršutinės lūpos įspaustas griovelis. Jūsų veidas kreivokas nuotraukose. Suvokiate palyginimą? - A.Škėma "Balta drobulė"
Kartos praeina ir ateina kitos. Ir kentėjimas, ir beprotybė, ir nesupratimas. - A.Škėma "Balta drobulė"
Norėjau palikti atkrantę ir nueiti sau jūra. Kaip Kristus. Keli žingsniai teskyrė mane nuo stebuklo. Supratau, stebuklas būtų patobulinta realybė. (...) Negalėjau vaikščioti jūra. Tegalėjau paskęsti arba žiūrėti į ją. Skęsti bijojau. - A.Škėma "Balta drobulė"
Nesu romantikas. Todėl nešoksiu iš trisdešimt penktojo aukšto. Esu estetas, todėl ir nematydamas savęs, nenorėčiau, kad kiti matytų mane neestetiškai sutraiškytą. - A.Škėma "Balta drobulė"
Nužudyti gailestingiausiai. Be kraujo praliejimo. Sudeginti gyvą. - A.Škėma "Balta drobulė"
Profesija? Poetas ir nevykęs žemės gyventojas. - A.Škėma "Balta drobulė"
Zoori. Vienintelis žodis. Geras žodis. Svajokite apie zoori. Gera svajoti apie zoori. Ir – – – atidarykite duris. - A.Škėma "Balta drobulė"
Abejingumas: pasikabinti hamaką po pažinimo medžiu. - V.Karalius
Achilo ryžtingumas: paaukoti koją - pabėgti nuo mito su ramentais. - V.Karalius
Aforizmas - guminis kaulas: sotus nebūsi, bet stiprėja žandikauliai. - V.Karalius
Bailio nelaimė: nori laimės, bet bijo laimės pasekmių. - V.Karalius
Duok kvailiui kelią, bet pareikalauk iš jo pažymėjimo. - V.Karalius
Galutinė standartizacija: unifikuotos vienatvės. - V.Karalius
Kai kas džiaugiasi savo gyvenimu kaip diktantu be klaidų. - V.Karalius
Kol prietarai - mūsų ramentai, kokia mintis išdrįs šokti? - V.Karalius
Mažasis didingumas: vizginti uodegą taip, kad būtų panašu į užmojį. - V.Karalius
Mes dažnai giriamės tiesiu ėjimu. Ar tai ne girtuoklio požymis? - V.Karalius
Mažojo didysis klausimas: kur kelias į didžiąsias klaidas? - V.Karalius
Nejuokink pasaulio kryžkelėje - būsi apkaltintas dėl avarijos. - V.Karalius
Pudeliai nejaučia epochos, tik pasivaikščiojimo laiką. - V.Karalius
Pretenzijos: dar neturi chaoso, o jau nori kurti pasaulį. - V.Karalius
Paskutinė matavimo sistema - kartuvės: visada truputį trūksta iki žemės, o dangus per toli. - V.Karalius
Popierius nerausta iš gėdos: jis baltas iš baimės, kad neprirašytų nesąmonių. - V.Karalius
Vienintelis pabėgimas nuo klaidos: klysk kūrybingai! - V.Karalius
Vėliavų likimas: saulėtoje šalyje išblunka, lietingoje - supūva. - V.Karalius
Visi ieško kvailių - ir randa, blogiausiu atveju - save. - V.Karalius
Cinizmas yra vienintelė forma, kuria niekingos sielos gali prisiliesti prie padorumo. - F.Nyčė
Instinktas. - Kai liepsnoja namas, užmirštami netgi pietūs. - Taip, bet vėliau jie suvalgomi čia pat, gaisravietėje. - F.Nyčė
Už gerą ir blogą reikia atsimokėti, bet kodėl būtent tam, kas mums padarė gera ar bloga? - F.Nyčė
"Aš užmušiau žmogų", pagalvojo Garšva. Bet šitie žodžiai nieko nereiškė. Lygiai taip pat praskambėtų: "šiandien gražus oras" arba "ne, dėkui, aš negeriu pieno". - A.Škėma "Balta drobulė"
Vaistinėje:
- Ar šitie nuodai neturi pašalinio poveikio?
Aš bijau ramybės. Ji apglėbia mane. Geriau Laimė. Pragare leidžiama svajoti apie prarastą rojų. Taip, reikalingi didžiuliai katilai; velniški veidai ir verdanti smala; riksmas ir dantų griežimas; pasišiaušę plaukai iš senų giesmynų. Ir tada jau --- pasaka apie rojų, kuris virto rojumi, nes nebuvo prarastas. - A.Škėma "Balta drobulė"
Aš tikiu manęs pasigailės amžinybės inkvizicija, ir jos sprendimas bus tolygus Giordano Bruno išrašytajam: Nužudyti gailestingiausiai. Be kraujo praliejimo. Sudeginti gyvą. - A.Škėma "Balta drobulė"
Aš pamiršau, kad gyvenu tik vieną kartą. Gyvenau, lyg ruoščiausi naujiems gyvenimams. Ir praradau daug laiko. - A.Škėma "Balta drobulė"
Esu kvalifikuotas atsiskyrėlis, kuriam mirtinai įgriso dykuma, ašutinė, rykštės, meditacijos, samanų guolis. Atsiskyrėlis, kuris nueina į didelį miestą ir prisimena kad jo namų rūsy tebeužkasti auksiniai pinigai. Ir jis užkalbina jauną merginą. - A.Škėma "Balta drobulė"