Sunku sulaukti palankaus atvejo, bet labai lengva jį pražiopsoti.

Jei šunys žinotų, kiek žmoguje šuniškumo formų, jie nevizgintų uodega, o pastatytų ją iš pagarbos.

Visų laikų patarlės moko to paties. Vadinasi, žmogus iš esmės nesikeičia.

Jeigu mums tenka pakeisti nuomonę apie kokį nors žmogų, tai be gailesčio suverčiame jam visus nemalonumus, kuriuos dėl to patyrėme.

Kad gyventų vienas, žmogus turi būti arba gyvulys, arba Dievas,- sako Aristotelis. Trūksta trečio atvejo: reikia būti ir vienu, ir kitu - filosofu...

Kas save niekina, tas vis tiek gerbia save kaip niekintoją.

Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra.

Žmogui nejaučiame neapykantos tol, kol jį menkai vertiname; neapkęsti pradedame tada, kai laikome jį lygiu ar aukštesniu už save.

Geriausias linkėjimas žmogui yra linkėjimas būti žmogumi.

Nuomonė apie žmogų, kaip ir apie beveik kiekvieną būtybę, priklauso nuo to, iš kokio atstumo į jį žiūri.

Nedaug žmonių temoka būti seni.

Pakanka akimirkos, kad taptum didvyriu, bet reikia viso gyvenimo, kad taptum žmogumi.

Žmogaus protas turi tris visrakčius: žinias, mintis ir vaizduotę.

Yra žmonių, iš kurių negalima tikėtis, kad, apsiavę vieną batą, būtinai apsiaus ir kitą.

Žmogus - ne angelas ir ne žvėris, ir nelaimė ta, kad, trokšdamas tapti angelu, jis tampa žvėrimi.

Žmonėms, nesiklausantiems patarimų, neįmanoma padėti.

Nė vienas žmogus nėra tarsi atskira sala; kiekvienas esame gabalėlis kontinento, žemės dalis. Jeigu jūra grumstą nuplautų, Europa jau liktų mažesnė; taip pat, jei užlietų iškyšulį arba dvarą tavo ar tavo draugų. Bet kurio žmogaus mirtis nusineša dalelę manęs, kadangi aš priklausau visai žmonijai. Ir todėl niekada neklausk, kam skambina varpai – jie skambina tau.

Žmogus yra visų daiktų matas.

Abraomas Linkolnas gyvenime nebuvo gražus. Pagražėjo, patekęs ant 50 dolerių banknoto.

Be principų ir be valios žmogus panašus į laivą be vairo ir be kompaso, keičiantį savo kryptį vos pasisukus vėjui.

Būti žmogumi - tai kaip tik ir reiškia būti atsakingam.

Bet kadangi nėra prekybininkų, iš kurių būtų galima nusipirki draugų, tai draugų žmonės ir neturi.

Dauguma žmonių žmogžudžiai - jie žudo žmogų savyje.

Dauguma žmonių bankrutuoja, per daug investavę į gyvenimo prozą. Bankrutuoti dėl poezijos – garbinga.

Jei norite suprasti žmogų ir jo poreikius, jei norite pažinti jo esmę, venkite priešpastatyti akivaizdžias tiesas.

Jei ta religija, ta kultūra, tas vertybių matas, ta veikimo forma, o ne kuri kita įgalina žmogų pajusti sielos pilnatvę, padeda išsiskleisti jame žmogiškajai didybei, kurios jis nė nemanė turįs, tai, vadinasi, kaip tik tas vertybių matas, ta kultūra, ta veikimo forma ir yra tikroji žmogaus tiesa.

Jeigu menininkas nesutramdo savęs pats, jis paklaiksta ir ima vergauti šmėkloms.

Kiekvienas žmogus, atsirandantis tavo gyvenime, kiekvienas įvykis susijęs su tavim, - visa tai atsiranda todėl, kad pats tuos žmones ar įvykius prišaukei. Ir tai, kaip elgtis su jais toliau, tu renkiesi pats.

Nėra žmogaus, kuris, gilindamasis į save, sulauktų linksmų rezultatų.

Nūnai žmonės žino visų daiktų kainas, bet nežino nė vieno daikto vertės.

Reikia daug išgyventi, kad taptum žmogumi.

Sugebėjimų dirbti su žmonėmis yra tiek, kiek yra žmonių.

Vienam žmogui nelemta puikuotis visais talentais.

Visi žmonės - pamišėliai. Kiekvienas iš jų gali bet kada ir bet ką padaryti, ir tepadeda Dievas tam, kuris ryšis ieškoti žmonių elgesio priežasčių.

Žmogus, norintis vadovauti orkestrui, privalo atsukti miniai nugarą.

Žmogaus pranašumas priklauso ne nuo smegenų [...]. Jis priklauso nuo smegenų sugebėjimo pasinaudoti informacija, kurią jos gauna per siaurą matomų šviesos spindulių pluoštelį. Jo civilizacija, viskas, ko jis pasiekė ar galėjo pasiekti, priklauso nuo sugebėjimo pagauti tą virpesių skalę nuo raudonos iki violetinės.

Žmogus, kaip daugelis gyvų padarų, ginasi dengiamąja spalva. Tačiau ne visi sugeba prisitaikyti, kai kurie žūsta. Išlieka tik tie, kurie turi geriausiai išlavėjusį žvėries instinktą - bet kokia kaina išsaugoti savo kailį. Žmogus - žvėris suryja žmogų, todėl žmonija neartėja prie tobulumo idealo, o tolsta nuo jo.

Žmonės verkia todėl, kad viskas yra ne taip, kaip turėtų būti.

...Žmogus niekada nėra vienišas! Mus visur lydi ir slegia ateities ir praeities našta!

Žmogus turi būti stipresnis negu jo jausmas.

Žmogų galima sunaikinti, bet nugalėti jo neįmanoma.

Žmogus laisvas tada, kai jis gali tai, ko nori, bet jis nelaisvas norėti: neįsivaizduojama, kad jis norėtų be priežasties.

Velnią žmogus išgalvojo tada, kai panoro būti geresnis, negu žmogui įmanoma.

Žmogaus prigimties esmė - judėjimas. Visiška ramybė reiškia mirtį.

Žmogus skiriasi nuo visų būtybių sugebėjimu juoktis.

Bet faktas lieka faktu. Aš esu Hercogas. Man lenta būti tuo žmogumi. Niekas kitas to atlikti negali.

Pasaulyje yra daugiau kvailių nei žmonių.

Yra tik vienas skirtumas tarp išprotėjusio žmogaus ir manęs. Aš neišprotėjęs.

Dangus viršum žmogaus visuomet apsiniaukdavo tuo smarkiau, juo labiau žmogus imdavo gėdytis žmogaus.

Jeigu reikėtų parašyti reikšmingą žmonijos minties istoriją, tai ji turėtų būti atsikartojančių atgailų ir bejėgiškų pastangų istorija.