Viltis - tai instinktas, kurį nužudyti pajėgia tik mąstantis žmogaus protas.

Tų, kuriuos myli, negali kontroliuoti - belieka stebėti, kaip jie beatodairiškai lekia link sulūžusio tilto, išardytų bėgių, - siaubas dėl to, kas bus po septynių dešimčių metų.

Kasdieninis gyvenimas rieda savo keliu - ir tai dažnai apsaugo žmogų nuo beprotybės.

Mes čia dėl to paties, kaip ir visi. Mums buvo duota galimybė gyventi, ir mes tos galimybės neatsisakėme. Tai didis dalykas, gyventi. Didžiausias iš visų.

Tai kaip gyvenimas, prasideda nežinia kam ir baigiasi nežinia kodėl.

Gyvenimas pats savaime nėra nei gėris, nei blogis, o tik jų buveinė; koks jis bus, priklausys nuo mūsų pačių.

Senas žmogus viskuo tiki; vidutinio amžiaus žmogus viskuo nepasitiki; jaunas - viską žino.

Gyvenimas tarsi nutekamasis vamzdis. Tai, kas iš jo išbėga, priklauso nuo to, kas į jį buvo nuleista.

Gyvenimas duotas tam, kad gyventum. Visada išsaugokite smalsumą. Niekada nenusisukite nuo gyvenimo.

Bet koks iš tikrųjų gyvenamas gyvenimas yra rizikingas dalykas, ir jei žmogus atsitveria tvoromis nuo rizikos, jis užtveria patį gyvenimą.

Gyvenimas yra tai, ką reikia atlikti dabar arba niekada. Ką renkatės jūs?

Jūsų gyvenimas priklauso ne tiek nuo to, ką jis jums suteikia, kiek nuo to, ką jūs jam duodate; ne nuo to, kas su jumis atsitinka, kiek nuo to, kaip jūs tai įvertinsite. Žinoma, aplinkybės ir įvykiai nuspalvina gyvenimą, bet tam jums ir duotas protas, kad pasirinktumėte spalvas.

Mūsų pasąmonė priima viską, kuo tikime. Gyvenimas yra labai paprastas. Ką duodame, tą ir gauname. Tikiu, kad už kiekvieną savo gyvenimo patirtį – ir geriausią, ir blogiausią – esame atsakingi patys. Kiekviena mūsų mintis kuria mūsų ateitį. Kiekvienas iš mūsų formuoja savo gyvenimą mintimis ir žodžiais. Jei jūsų požiūris į kokią nors galimybę yra ribotas, tai šita riba jums tampa realybe. Visatos jėgos niekada mūsų nekritikuoja ir neteisia. Ji priima mus tokius, kaip patys save įvertiname.

Nesvarbu, kokį kelią pasirinkai, jis bus nuotykis, jeigu šlovinsi gyvenimą ir pakilsi virš paprasčiausio saugumo ir vidutiniškumo.

Supratau, kad šiame pasaulyje svarbu, ne kur stovi, o kokia kryptimi judi. Siekdami dangaus kartais privalome plaukti pavėjui, o kartais – prieš vėją. Bet privalome plaukti, o ne dreifuoti ar išmetę inkarą stovėti vietoje.

Taip yra vykusiai ir gerai sutvarkyta, kad kiekvieno gyvenime būna tam tikrų pauzių ir sustojimų. Tada neatsargiems patariama pagalvoti, o lengvabūdžiams – surimtėti. Tuo metu baigiasi vienas veiksmas ir prasideda naujas.

Dalį laiko iš mūsų vagia, dalį – atima, o dalis nepastebimai nuslysta šalin.

Gyvenimas yra veidrodis. Jis atspindi išorėje tai, ką mąstantysis galvoja tyliai.

Gyvenimas susideda iš smulkmenų. Labai retai turime galimybę nuveikti daug iš karto. Tikrasis didingumas susideda iš to, kad esame didingi smulkmenose.

Gyvenimas – tai atsakomybės prisiėmimas arba jos vengimas; tai įsipareigojimai arba jų šalinimasis. Mums lemta nuolatos rinktis. Žmogų galima puikiai įvertinti pagal tai, ką jis renkasi.

Gyvenime nėra ko bijoti. Reikia tik suprasti.

Gyvenimas – keistas mišinys. Būtina jį pažintį tokį, koks jis yra, mėginant pirmiausia jį suprasti, o paskui tobulinti.

Gyvenimo viršūnėje žmogus gali jausti, kad dienos skrieja kaip minutės, o minutę gyventa taip intensyviai, tarsi būtų praėjusi visa diena, metai ar net visa amžinybė. Jis arba ji net gali prarasti pojūtį, kad yra kokioje nors apibrėžtoje vietoje.

Gamtos mums duotas gyvenimas yra trumpas, tačiau atminimas apie gerai nugyventą gyvenimą yra amžinas.

Gyvenimas – tai formavimosi procesas, būsenų kombinacija, per kurias mes pereiname. Žmonės patiria nesėkmę tada, kai pasirenka vieną būseną ir stengiasi joje pasilikti. Tai- mirties rūšis.

Likimas nulems mūsų gyvenimo pabaigą, kad ir kaip stengtumėmės.

Likimas nėra mums skirtas; jį pasirenkame patys.

Mes netikime nemirtingumu todėl, kad negalime to įrodyti, bet stengiamės įrodyti jį, nes negalime netikėti nemirtingumu.

Prarastas laikas negrįžta.

Rask vietą ir laiką kiekvienam darbui ir atklik jį kaip dera. Tada pasieksi didelių laimėjimų ir turėsi daugiau laisvalaikio nei tie, kurie amžinai skuba, tarytum bereikalingai gaudydami prarastą laiką.

Šypsokitės ir įgykite draugų; raukykitės ir įgykite raukšlių. Kam gyvename, jei ne tam, kad pasaulį padarytume šiek tiek palankesnį vienas kitam.

Tas, kuris protingai išnaudoja laiką, niekada nesiskundžia, kad jam jo trūksta.

Visas gyvenimas – eksperimentas. Kuo daugiau eksperimentų atliekate, tuo geriau.

Viskam yra metas, ir kiekvienam reikalui tinkamas laikas po dangumi. Laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta.

Būti punktualiam reiškia egzistuoti kaip taškui – tam tikru laiku tam tikroje vietoje, arba laiku kur nors atvykti.

Kadangi viskas yra tik reliatyvus Niekas, kam tada kelti šitiek triukšmo; tuo labiau, kad pati tiesa taip pat tik tą akimirką tiesa? Juk neseniai buvo atrasta, jog vakarykštė tiesa rytojaus dieną gali tapti nesąmone. Taigi ar verta eikvoti jėgas ir jaunystę, kad atrastum daugiau nesąmonių? Vienintelis tikras dalykas – mūsų laukia mirtis. Ir vis dėl to gyvenkim! – Kam? Dėl ko? Et!...

Ainiai kiekvienam atlygins pagal nuopelnus.

Apie ateitį reikia galvoti, bet nereikia dėl jos kankintis.

Ateitis mus jaudina, o praeitis laiko. Štai kodėl dabartis mums išslysta.

Aš niekad negalvojau apie ateitį. Ji pati ateina pakankamai greit.

Amžius ne ką geresnis, jei ne blogesnis, patarėjas už jaunystę, nes jis daugiau prarado nei įgijo.

Dievų numylėtiniai miršta jauni.

Dauguma žmonių devyniasdešimčia procentų gyvena praeitimi, septyniais – dabartimi ir tik trys procentai lieka ateičiai.

Gražios melodijos griežiamos ir senu smuiku.

Iš amžiaus, nepažinusio vilčių, gimsta amžius, nepažįstąs baimės.

Iš senatvės nesijuok – juk tu į ją eini.

Joks blogis nėra didelis, jei jis paskutinis. Atėjo pas tave mirtis? Ji būtų baisi, jei galėtų būti su tavimi, bet ji arba nepasirodys, arba greitai bus praeityje, jokiu būdu ne kitaip.

Jei nebūtų mirties, gyvenimas mums neatrodytų toks gražus.

Kas atmeta mirtį, atmeta gyvybę.

Klaidinga nuomonė, kad praeitis geresnė už dabartį, matyt, paplitusi visose epochose.