Amžinybė ir mes: vėjas lieka, malūnai išnyksta.

Bet man pavojus negresia, tiktai mirtis.

Dauguma žmonių išeikvoja daugiau kaip pusę gyvenimo tam, kad antrąją jo pusę padarytų nelaimingą.

Gyvas buvau tavo nelaimė - mirdamas būsiu tavo mirtis.

Gyvenime yra tik dvi tragedijos: pirma yra negauti to, ko trokšti, antra - tai gauti.

Gyvenime kai kam būna kaip pas dantų gydytoją - vis tikiesi, jog svarbiausias momentas dar tik bus, o jis jau praėjo.

Gyvenimas – vaidinimas. Kaip svarbu geri partneriai!

Išsukus iš seno, pažįstamo, gerai praminto tako, daug kas prasideda iš naujo. Iškils sunkumų, kurių nė nesapnavai, kartais apniks abejonės ir baimė, - bet bus ir nuostabių akimirkų. Posūkis kelyje - ir pasaulis atsidurs prie tavo kojų, kitas - ir teks brautis per miškais apaugusį tarpeklį. Tavo kelyje pasitaikys tai, ko nesi nei regėjęs, nei ragavęs, nei uostęs, nei lietęs. Tai bus tavo paties pasirinktas kelias. Tavo laimė, tavo gyvenimas.

Jau neabejojau - žinojau kada nors sugrįšiąs. Kada nors gūsingui vėjui papūtus, žengsiu iš kapo nauju kūnu po giedru dangumi.

Jei gyvenimas apskritai turi prasmę, tai prasmę privalo turėti ir kančia. Juk kančia irgi yra gyvenimo dalis - kaip ir likimas, ir mirtis. Tik kančia ir mirtis paverčia žmogaus būtį visuma.

Keliais žodžiais galėčiau apibrėžti viską, ką išmokau iš gyvenimo. Jis tęsiasi.

Laikas, kai jo maža, tampa vertingas, ir, patikėkite, jo užtenka viskam. Daug laiko turi tik nieko neveikiantys.

Laikas turi dvi sąžines – viena prieš laiką, kita po laiko.

Mes neturime laiko, kad būtume savimi, mes turime laiko tik būti laimingi.

Mirtis gerokai universalesnė už gyvenimą, kiekvienas miršta, bet ne kiekvienas gyvena.

Mes gyvename iš to, ką gauname, bet kuriame gyvenimą iš to, ką duodame.

Negali sustabdyti akimirkos - gaudyk momentą.

Netekti gyvybės - menkas dalykas;  bet matyti, kaip mūsų gyvybė netenka prasmės, kaip nyksta mūsų gyvenimo tikslas - štai kas nepakeliama. Neįmanoma gyventi be tikslo.

Pasiūlos ir paklausos požiūriu, gyvybė yra pigiausias dalykas pasaulyje. Vandens, žemės, oro kiekis apibrėžtas, bet gyvybė gimdanti gyvybę - begalinė.

Prasmė išdalinta visam gyvenimui. Argi per vieną dieną protingai sunaudosi visą statinę druskos?

Smarkūs gyvenimo sukrėtimai išgydo mus nuo menkų baimių.

Toks mažas mūsų gyvenimas - ir kam reikalingi tie dideli žodžiai.

Tik mirtis pažadina mūsų jausmus. Kaip mes mylime draugus, kurie ką tik paliko mus. Kaip mes žavimės savo mokytojais, kurie nebegali kalbėti, nes jų burna pilna žemių! Tada savaime randasi pagarba, ta pagarba, kurios galbūt jie visą gyvenimą laukė iš mūsų.

Turi pats sužinoti, kas yra gyvenimas, o ne aklai ryti ką tau kiša kiti.

Viena diena rūpesčių labiau išsekina negu savaitė sunkaus darbo.

Žmogaus gyvenimas panašus į geležį: nevartojamas rūdija.

Žmogaus gyvenimas be tragedijos negali būti gražus.