Aš myliu. Vadinsi aš esu. Aš esu tas, ką myliu.

Įsimylėti nereiškia mylėti... Įsimylėti galima ir neapkenčiant.

Jei žmogus pyksta, tai dar nereiškia, kad jis blogai elgiasi.

Laisvė – ne tai, kas dalijama bet kam; laisvė – tai, ką žmonės paima ir yra laisvi tiek, kiek nori tokie būti.

Mylint reikia atiduoti visą save ir jausti, kad esi priimamas, o priimti sunkiau, negu atiduoti.

Nuo meilės yra visokių vaistų, bet nėra nei vieno patikimo.

Tikėjimas, nors ir labai gilus, niekada nesti pilnutinis. Ji reikia be paliovos kurstyti ar bent stengtis negriauti.

Žmogus kenčia. Kankina kitą. Ir ne visada tas, kuris kenčia, yra visų nelaimingiausias.

Įsimylėjusieji laimingi iki prisipažinimo.

Iš tikrųjų nėra nieko rimtesnio už aistrą.

Malonumas skirtas gražiam kūnui, o skausmas - gražiai sielai.

Meile neprekiaujama prekyvietėse, ji nesvarstoma prekiautojo svarstyklėmis. Jos, kaip ir intelekto, vienatinis džiaugsmas yra jausti, kad ji gyva.

Meilės vertas kiekvienas, išskyrus tą, kuris mano esąs jos vertas.

Meilė - didžiausia paslaptis, kurios ieškojo visi pasaulio išminčiai.

Niekas taip nesendina žmogaus kaip laimė.

Romantikos žavesys - neapibrėžtumas.

Širdies gilumoje sentimentalistas visada yra cinikas. Iš tiesų sentimentalumas tėra šventė, kurią kartais leidžia sau cinikas.

Vienintelė baisi nelaimė ir vienintelė neatleidžiama nuodėmė pasaulyje - nuobodulys.

Akys nemato, jei širdis liepia joms apakti.

Blogiausias būdas ilgėtis žmogaus - tai būti kartu su juo ir suprasti, kad jis niekada nebus tavo.

Gali būti, kad šiame pasaulyje tu tik žmogus, bet kam nors tu - visas pasaulis.

Jūsų baimės gali būti įveiktos, jeigu deramai su jomis užsiimsite. Baimė tėra emocija. Visi jausmai gimsta viduje, o galią jiems suteikiame mes patys. Būdami žmonės, esame apdovanoti protu, ir jeigu trokštame šiame gyvenime nors truputį būti laimingi, tai turime vadovautis būtent protu, o ne emocijomis. Emocijos – gyvenimo spalvos, be jų tikriausiai virstume pilkais padarais. Bet mes privalome valdyti emocijas, kitaip jos paims viršų. Tai ypač atsiskleidžia baimėje. Jeigu šiam jausmui duotume valią, jis paverstų mus drebančiais žmonių šešėliais, kuriuos išvaduoti gali tik mirtis.

Jeigu supykęs žmogus iš karto pamirštų savo pyktį ir remdamasis gėrio bei blogio principu apsvarstytų, kas yra gera ir bloga, troškimai netektų galios ir žlugtų.

Niekada nenustok šypsotis, net kai tau liūdna: kas nors gali įsimylėti tavo šypseną.

Tikras draugas - tas, kuris laikys tave už rankos ir jaus tavo širdį.

Tapk geresniu ir pats suprask, kas esi, prieš sutikdamas naują žmogų ir tikėdamasis, kad jis tave supras.

Vien tik todėl, kad kažkas nemyli tavęs taip, kaip tau norisi, dar nereiškia, kad jis nemyli tavęs iš visos širdies.

Išorė keičiasi priklausomai nuo mūsų jausmų; matome juose stebuklą ir grožį tada, kai iš tiesų patys spinduliuojame stebuklą ir grožį.

Vieni niekada neturėjo vilties, kiti nuolat netenka jos.

Bailys negali mylėti – tai stipriųjų bruožas.

Meilė gali pakęsti tas ydas, kurių nesugebame atsikratyti.

Meilė – daugiau nei teisingumas.

Mylėk savo artimą kaip save patį.

Niekas negali būti dėkingas pats sau. Dėkingumas keliauja iš vieno žmogaus kitam.

Apgaulinga visą gyvenimo prasmę daryti priklausomą nuo tokių audringų jausmų kaip meilė.

Būti mylimam – tai daugiau negu būti turtingam, nes būti mylimam – tai būti laimingam.

Didelė ir aistringa moters meilė pasižymi pirmiausia sugebėjimu be galo aukotis.

Dažnai matome, kad vyras ne kažin koks, o moteris nuostabi. Vadinasi, nežinome slapto šio vyro privalumo, kuri įvertino moteris: meilė yra išranki, o tai ir yra tikroji meilė.

Išsiskyrimas meilei yra kaip vėjas ugniai; silpną jis gesina, o didelę įpučia.

Įsimylėti nereiškia mylėti... Įsimylėti galima ir neapkenčiant.

Išsiskyrimas – tai visada tik vakaro žara, paskutinis šviesos blyksnis prieš temstant.

Juo švaresnė ugnis, tuo mažiau dūmų, juo tyresnė žmogaus meilė, tuo mažiau žodžių.

Kuo žmogus stipresnio charakterio, tuo mažiau linkęs į meilės nepastovumą.

Kai esi mylimas, neabejoji niekuo. Kai myli pats, abejoji viskuo.

Meilė – nepažįstama šalis, į kurią visi mes plaukiame kiekvienas savo laivu, ir kiekvienas esame savo laivo kapitonas, vairuojąs laivą savuoju keliu. Meilės pagrindas – baimės nepažįstantis visiškas pasitikėjimas.

Meilei prasidedant, įsimylėjėliai kalbasi apie ateitį. Meilei baigiantis, - apie praeitį.

Meilė – tai du sujungti delnai. Ir gurkšnis vandens juose: gyvenimas.

Meilė – tai erdvė ir laikas, suvokiami širdžiai.

Meilė – tai vieškelis į saulę, grįstas aštriais deimantais, kuriuo turi eiti basas.

Meilė – tai akimirka, švystelėjanti visų saulių ir žvaigždžių visatos spindėjimu.