Kai tikslas tikslus kaip laikrodis, jis pradeda eiti ratu.

Kada išmoksim taip tylėti, kad susigėstų plepiai?

Kada melas įtikina? Kai man meluoja geriau negu aš pats sau.

Kiekviena diena yra lyg šulinio kasimas. Vakarykštis jau užslinkęs smėliu. Kiek spėji šiandien - tokia tavo gelmė.

Keistumai: kodėl norim nuogos tiesos, o nenorim nuogo melo?

Kiek kiltų problemų, jei taško dydis priklausytų nuo sakinio esmės!

Kas geriau - ar dvi primestos tiesos, ar vienas melas pasirinktinai?

Kuo grindžiamas laimės kelias? Akmenimis, nukritusiais nuo širdies.

Kiek knygų su laiminga pabaiga tik todėl, kad autoriai ieškojo jos ne savo herojams, o sau!

Kai kurių moterų paslaptingumas panašus į delčią: vis tiek žinai, kad mėnulis apvalus.

Kai moteris gili upė, vyras stato tiltą, kai moteris - sekluma, jis brenda.

Kelyje į pragarą mažiau kelrodžių, negu į dangų.

Kai dievai nustoja augti, žmonės ima kirsti juos, kaip senus miškus.

- Ką galima padaryti iš nieko?
- Gerą nuomonę apie save.

- Kas yra informacija?
- Tai tos žinios, kurias jūs gaunate, kai ieškote visai kitko.

Kai pagaliau jis gavo tokias pareigas, kad galėjo sakyti, ką galvoja, jis galėjo jau galvoti tik apie savo pareigas.

Kaklaraiščiai, batraiščiai ir liežuvis atsiriša pačiu netinkamiausiu momentu.

Kai į rankas ilgą laiką nieko neįdedama, jos susigniaužia į kumščius.

Lazda - apsigimusi dialektikė: nė su pjūklu neatimsi antrojo galo.

Lengviausiai pasiklystama einant į dangų: arba nėra ko paklausti, arba sutiktieji atsako nesuprantama kalba.

Mes gyvenam, lyg turėdami atsarginį gyvenimą, nors niekas dar negavęs nė atsarginės akimirkos.

Mažoji filosofija: numatyti špygos kryptį.

Mokslas seniai žino, koks šviesos greitis. O koks tamsos greitis?

Minties laukų paruošimas mechanizacijai: nurinkti išminties akmenis.

Mylėti visas knygas - donžuanizmas. Turėti tik savo bibliją - šeimyniškas tingumas.

Meilė - ne svarstyklės, o sūpuoklės: jai rūpi ne svoris, o apsvaigimas.

Mano įdomiausioji nuotrauka. Heraklis duoda interviu, atsisakęs valyti Augijo arklides.

Modernus Sizifas turi pažymėjimą, kuriame tiksliai nurodytas akmens svoris.

Mąstymo pagrindus Adomas įgijo, vaikščiodamas nuo tvoros ligi tvoros, o gyvenimą jis patyrė už vartų.

Maldos - mandagūs įrašai į dangaus skundų knygą.

Nuo kokių ligų gydo plaukimas prieš srovę?

Nuo ko išvaduoja labirintas? Jame nebesi pastumdėlis.

Nuolankumas - sena savęs įpakavimo forma. Gražiai įpakuotą negėda ir dovanoti.

Nežiūrėk juokui į dantis. Juokas nesensta.

Nuomonė - kilnojamoji tvora mūsų galvoj.

Nelygios svorio kategorijos: nupenėtas argumentas ir liesas entuziazmas.

Nevilties kopėčiom galima lipti ne tik žemyn, bet ir aukštyn.

Nežiūrėk į ateitį! Kam be reikalo nusivilti.

Organizuotoje gelmėje ir norėdamas nenuskęsi.

Pažinimo obuolys - tik pretekstas, esmė - rojaus dekoracijų kritika.

Pradžioje buvo žodis. Jis sprogo - ir vis dar plečiasi.

Per prasmės potvynį lipk į nesąmonės stulpą.

Pasaulėžiūra: žiūrėti tol, kol matysi kaip kiti.

Pakėlus melo kokybę, kai kas nubyra ir tiesai.

Poeto nuoširdumas: verkti, nedalyvaujant ašaros konkurse.

Pradžioje buvo keiksmažodis. Ir pykčio banga sukrėtė chaosą.

Platus kelias pavojingas: dauguma jame platėja, o ne greitėja.

Patikimiausias vidaus degimo variklis - egoizmas.

Protą išgalandi pats - ir įsipjauni pirmas.

Pasaka apie vilką avies kailyje gana pavojinga: naivios avys ima nebetikėti, kad būna vilkas vilko kailyje.