Atviros durys ir šventuolį gali sugundyti.

Didžiausia gyvenimo dalis praeina žmonėms piktą darant, didelė – nieko nedarant ir visas gyvenimas – darant ne tai, ką reikia.

Ginklams žvangant, įstatymai tyli.

Gudrumas – labai ribotų žmonių mąstymo būdas. Jis labai skiriasi nuo proto, į kurį iš išorės yra panašus.

Kvailystė net gi pasiekusi tai, ko ji troško, niekada nebūna patenkinta.

Mokytas kvailys – dvigubas kvailys.

Nepripažįsta žmonių giminė savo pranašų ir muša juos, bet myli žmonės savo kankinius ir gerbia tuos, kuriuos nukankino.

Skepticizmas – pati lengviausia filosofija.

Šlovės troškimas – pati didžiausia tuštybė.

Tuščiagarbiškumas yra ne kas kita kaip bandymas tapti garsenybe anksčiau, negu to nusipelnome.

Civilizuotas laukinis – blogiausias iš visų laukinių.

Galabydamas savo artimą, nesakyk, kad kovoji dėl idealo.

Gobšumas ir pyktis – blogiausi patarėjai.

Iš tingaus, nepaslankaus žmogaus ir palankiausias likimas, kaip kad uoliausias puodžius be staklių, nesukuria nieko, išskyrus broką.

Negalima žeminti kito, kartu nepažeminus ir savęs.

Negaila, kad žmogus praranda pinigus, namus, dvarus – visa tai jam nepriklauso. O gaila, kai žmogus praranda savo tikrąją nuosavybę – žmogiškąjį orumą.

Nelaimingiausi žmonės tada, kai jų gyvenime nelieka vietos svajonėms.

Pikčiausia negalė – prisirišimas prie savo negalių.

Pyktis – tai atvira ir trumpalaikė neapykanta; neapykanta – tai prislopintas ir nuolatinis pyktis.

Pati nykiausia neturto rūšis – neturtas tarp turtų.

Tik silpnavaliai visuomet viską mato pro gedulo šydą. Siela pati sukuria savo horizontus.

Tas, kuris išmano ir dedasi neišmanančiu, yra šaunuolis. Tas, kuris neišmano ir dedasi išmanančiu, yra ligonis.

Visiškas neišmanymas – ne didžiausias blogis; kaupti menkai įsisąmonintas žinias – kur kas blogiau.

Gyventi taip, kaip pats nori, nėra egoizmas. Egoistiška versti kitus gyventi taip, kaip norisi tau.

Jūsų cinizmas - paprasčiausia poza. Niekada nepasakote ko nors dorovinga, bet niekada nepadarote ko bloga.

Tik nuobodus žmogus patenka į parlamentą. Ir tik bukagalviai ten klesti.

Visų paskalų pagrindas yra gerai išmėgintas amoralumas.

Vieną lemtingą dieną žmonės suprato, kad plunksna daug galingesnė už grindinio akmenį ir gali žeisti taip pat, kaip plytgalis. Tada jie puolė ieškoti žurnalisto. Jį suradę išmokė ir pavertė savo darbščiu bei gerai apmokamu tarnu. Dabar belieka tik apgailestauti, kad taip atsitiko.

Į tuščiagarbį žmogų niekas, išskyrus jį patį, nekreipia dėmesio.

Kvailio liežuvis aplenkia mintį.

Kvailiai ir išminčiai vienodai nepavojingi. Pavojingi pusiau kvailiai ir pusiau išminčiai.

Kvailumas nebūtinai daro žmogų piktą, bet pyktis visada jį daro kvailą.

Nepasotinimas garbės troškimas temdo žmogui protą, ir jis nepastebi pavojų.

Neprotingas žmogus gali susižavėti kiekvienu mokymu.

Nuodėmė turi daug įrankių, bet melas – tai kotas, kuris tinka kiekvienam iš jų.

Nemokšiškumas – pykčio, pavydo, godumo ir kitų žemų bei akiplėšiškų ydų, taip pat nuodėmių motina.

Nuobodulys atėjo į pasaulį per tingulį.

Nuobodybė – pats didžiausias mūsų priešas.

Pagyrūnų, kaip ir paauksuotų ginklų, vidus neatitinka išorės.

Pagyrūnas – pajuokos objektas protingiems, garbinimo – kvailiams, skanus kąsnelis pataikūnams ir savo paties garbėtroškos vergas.

Puikybė ir tingumas – visų ydų šaltiniai.

Puikybė, per pietus mintanti tuščiagarbiškumu, vakarienei gauna panieka.

Pasaulyje kvailių daugiau negu apgavikų, kitaip apgavikai neturėtų iš ko gyventi.

Tik labai išdidūs ir neabejotini kvailiai visai nekeičia savo elgesio.

Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia savo nuomonės.

Vienas iš geriausių vaistų nuo pasipūtimo ir apsimetinėjimo – jūrligė: žmogus, kurį pykina, nepajėgus pūstis.

Visiškas nemokšiškumas priveda prie visiško bukaprotiškumo.

Žmogaus prigimtis yra tokia, kad, kai kas nors matuojama, kiekvienas nori ilgiausio gabalo, o kas nors sveriama, - sunkiausio.

Žmogus, atkakliai kartojantis nesąs kvailys, paprastai turi dėl to kažkokių abejonių.

Įprotis – geriausias tarnas ir blogiausias šeimininkas.