Vargas tam, kuris savimi patenkintas; toks žmogus niekad neįgis proto.

Viena ranka duoną rodo, o kitoje – akmuo.

Žemėje nėra nė vienos lygiagretės, kuri nebūtų įsitikinusi tikrai galinti pusiauju, kad tik gautų teisę.

Žodžiais tikėkite tik tada, kai juos atitinka darbai.

Abejonė visada turi būti tik atsargumas, antraip ji gali būti pavojinga.

Bailiai miršta keleriopai anksčiau už savo mirtį, drąsūs su ja susitinka tik kartą.

Bailys miršta šimtą kartų per dieną.

Baikštus dreba laukdamas pavojaus, bailus – kai jis atėjo, o drąsus – kai praėjo.

Baimė – štai vienintelis dalykas, kurio turime bijoti.

Bailiai miršta beprasmiškai.

Blogas skonis veda į nusikaltimą.

Daug vyno – maža proto.

Didžiausias nusikaltimo skatulys – nebaudžiamumas.

Geriau žinoti patį blogiausią dalyką negu savaičių savaites gyventi bijant paties blogiausio.

Girtavimas yra pamišimo pratybos.

Girtumas – savanoriška beprotybė.

Geriame į draugo sveikatą ir gadiname savąją.

Girtas žmogus – ne žmogus, nes jis prarado tai, kas skiria žmogų nuo gyvulio, - protą.

Geriame į draugo sveikatą ir gadiname savąją.

Ir madingas daiktas gali būti neskoningas.

Ir pats geriausias šaulys gali nepataikyti.

Įtarumas – gyvenimo nuodai.

Įtarimai – tos pačios raukšlės; ankstyvoji jaunystė jų nepažįsta.

Išdidumas – visų herojų Achilo kulnas.

Jei panieka abipusė, tai viena kitos nepanaikina, o tik padvigubina.

Kartais gėda draudžia tai, ko nedraudžia įstatymai.

Kai kurios ydos prasiskverbia į mus dorybių pavidalu.

Kas per greitai žengia į priekį, veikiai turės grįžti.

Komplimentas dažnai slepia įsitikinimą savo pranašumu. Iš esmės – tai subtili paniekos forma.

Kas žemina, pats yra žemas.

Laukinis tigras, kuris abejoja, neprilygsta įgelti pasiryžusiai širšei.

Melo tėvas, be abejo, - velnias, bet dėl neatidumo jis neužpatentavo savo idėjos, ir dabar jo atradimas labai kenčia nuo konkurencijos.

Meilikavimas panašus į ginklus, nutapytas paveiksle: jis teikia malonumą, o naudos jokios.

Netaikykime pavienių žmonių ydų visam pasauliui.

Nuo mažų klaidų lengva pereiti prie didelių ydų.

Nesuvokti savo nemokšiškumo – tokia nemokšų dalia.

Nusikaltimas atsiranda iš sumanymo, o ne iš atsitiktinumo.

Neretai panieka palengvina širdį, bet niekada negali nuraminti.

Pusė mūsų baimės neturi jokio pagrindo, o pusė paprasčiausiai gėdinga.

Paprastai namie pirmą bokalą geria į sveikatą, antrą – malonumui, trečią – įžūlumui, paskutinį – beprotybei.

Protingesnis nusileidžia. Tai nemirtingi žodžiai. Jais pagrįstas kvailystės viešpatavimas visame pasaulyje.

Prabanga kvailiams atstoja meną.

Pats švelniausias dalykas tampa šventvagyste ir niekšybe, jei jam išaukštinti griebiamasi nusikaltimo.

Padaryti klaidą – tai patirti nesėkmę, vertą gailesčio, tačiau žinoti tiesą ir ja nesivadovauti – tai nusikaltimas.

Panieka – pati subtiliausia keršto forma.

Panieka turi būti pats tyliausias mūsų jausmas.

Panieka taupytina, nes jos reikia daugeliui.

Panieka – tai antausis per atstumą.

Panieka pinigams dažna ypač tarp tų, kurie jų neturi.

Pataikūnai panašūs į draugus kaip vilkai į šunis.