Egzistuoja maloni klaidinga pažiūra, kylanti iš mūsų planetos formos, kad kiekvienas žmogus yra pasaulio viršūnė.

Egoizmas visada buvo visuomenės rykštė, ir kuo daugiau jo buvo, tuo blogiau visuomenei.

Geras įprotis privalo pašalinti tai, ką įdiegė blogas.

Įprotis, panašus į lyną. Mes kasdien vejame jį po vieną pluoštą, ir galų gale mums neužtenka jėgos jį nutraukti.

Kuo labiau tu save myli, tuo didesniu priešu pats sau tampi.

Kiekvienas šmeižtas susiranda šalininkų; kai kuriuos pasilieka ilgam, nes pasiteisinimas niekada neplinta taip smarkiai kaip šmeižtas.

Kaukė nukrinta, o esmė pasilieka.

Kai džiaugsmas savo viršūnę pasiekia, pakrypsta pykčio link. Kai pyktis savo viršūnę pasiekia, linksta į džiaugsmą. O taip yra tam, kad abiem atvejais būtų išlaikyta pusiausvyra.

Kaip rūdys suėda geležį, taip pavydas – sielą.

Liežuvavimas ir šmeižtas neturėtų tokios galios, jei kvailumas netiestų jiems kelio.

Meilė pačiam sau – romanas, trunkantis visą gyvenimą.

Meilikavimas – tai netikra moneta, kuri tik nuskurdina tą, kuriam tenka.

Nekreipti dėmesio į paskalas, sklindančias pašnibždomis kaip besisunkiąs vanduo, nekreipti dėmesio į kaltinimus, kurių tikrumą šmeižikai pasirengę patvirtinti nusipjaudami gabalą kūno, - štai kur ieškotina didžiausio supratingumo.

Niekas negali susilaikyti nepasmerkęs, netgi aukos kartais esti budeliais.

Neatidėliokite rytdienai to, ką galima padaryti šiandien.

Nėra didesnio vulgarumo už pernelyg didelį rafinuotumą.

Nėra tirono, baisesnio už įprotį, ir žmogaus, kol nesipriešina jo paliepimams, negali būti laisvas.

Niekada nėra taip naudinga delsti kaip pykstant.

Niekas nekyla taip greitai kaip priešiškumo jausmas.

Pats geriausias atsakymas į šmeižtą – tyli panieka.

Pasipūtėliai ir užsispyrėliai viską daro savaip, neklauso niekieno patarimų ir veikiai tampa savo paklydimų aukomis.

Paveldėtojo ašaros dažnai slepia linksmą juoką.

Pasirink geriausius dalykus, o įprotis padarys juos ir malonius.

Polinkis lengvai įveikiamas, o virtęs įpročiu – nenugalimas.

Papratimas – antras prigimimas. Daugumai žmonių jis pasirodo besąs vienintelė jų prigimtis.

Pataikūnas turi medaus ant liežuvio ir nuodų širdyje.

Pavyduolis liūdi arba todėl, kad jį patį užklupo nelaimė, arba dėl to, kad pasisekė kam nors kitam.

Pavyduoliai mirs, bet pavydas – niekada.

Pavyde glūdi daugiau garbėtroškos nei meilės.

Pavyduolis visada randa daugiau negu ieško.

Pavydas – viso labo kvailas išdidumo kūdikis arba bepročio liga.

Pavyduolis visada randa daugiau negu ieško.

Pyktis yra trumpa beprotybė.

Pyktis neapakina: jis gimsta iš aklumo.

Reputacijos numarinimas – nusikaltimas, iš tikrųjų lygus kūno numarinimui; šmeižiko liežuvis – žudiko durklo tikrasis brolis.

Savimeilė – draugystės nuodas.

Savęs įsimylėjimas – paguoda, Dievo skirta menkiems charakteriams.

Savimeilė – bedugnis indas; galite supilti į jį visus Didžiuosius ežerus, vis tiek nebus pilnas.

Savimeilę galima sužeisti; užmušti jos negalima.

Savimeilė – keistas žvėris: jis gali miegoti nepaisydamas stipriausių smūgių ir staiga nubunda mirtinai sužeistas dėl įdrėskimo.

Šmeižtas siaubingas todėl, kad neteisingumo auka būna viena, o neteisingi būna du: tas, kuris šmeižia skleidžia, ir tas, kuris juo tik.

Šmeižtai kartojami nurodant autorių, kad malonumas būtų be pavojaus.

Šmeižtas – yda, turinti nepaprastų savybių: stengdamiesi jį sunaikinti, palaikote jo gyvybę; palikite jį ramybėje – jis mirs pats.

Šmeižtas panašus į širšę: jei jos negalima užmušti pirmu smūgiu, geriau visiškai neliesti.

Snauduliu, miegu ir tinginyste išvejamos iš pasaulio visos dorybės.

Stovėdamas jis kalba viena, o sėdėdamas – kita.

Širdis įpranta tikėti tuo, ką įpranta sakyti lūpos.

Smarkus pavydas pridaro daugiau nusikaltimų už gobšumą ir garbėtrošką.

Save įsimylėjęs varžovų neturi.

Tingėjimas kaip rūdys suėda greičiau, negu darbas nualina.