Iš tiesų ne įprotis prie jūsų prisiriša, o jūs prie jo.

Įtempk lanką per stipriai – ir tu pasigailėsi, kad laiku nesustojai.

Jokia jėga nėra tokia stipri, kad ilgai atlaikytų baimės svorį.

Kuo ilgiau galvosime apie savo nesėkmę, tuo smarkiau ji mus žeis.

Kam reikalingos kažkokios teisės, jei mes neturime laisvės ir minčių ramybės, jei mūsų vidinis ir labai asmeniškas Aš tėra surūgusi, drumzlina bala?

Nė vienas žmogus negali žengti pirmyn, jeigu pasiduoda draskomas dviejų priešingybių.

Nuoskauda – niekas, jeigu ją pamirši.

Tas, kurio širdyje išdidumas yra nors ryžio grūdo dydžio, tam užvertos rojaus durys.

Tas, kuris trokšta pagyrimų, įrodo, kad jam trūksta orumo.

Už savo įtarumą visada mokame atrasdami tai, ką įtarėme.

Kas išvis negeria, tas niekad negali ir prablaivėti.

Menkavertiškumo kompleksas bjaurus tuo, kad jį turi toli gražu ne tie, kuriems derėtų.

Dykinėjimas ir dykaduoniavimas – ne tik nemokšiškumo, bet kartu ir ligos priežastis.

Jei vargšą turtuoliu pavadinsi, užsirūstins. Tačiau jei teisiu pavadinsi ką nors, tai, kad ir nebuvo teisus, bus patenkintas. Kokia apgavystė!

Mūsų geriausių troškimų neišsipildymo priežastis yra mūsų kvailumas.

Šlovė gyvam tebesant – abejotinas dalykas; išmintingai pasielgs tas, kuris nesileis nei jos apakinamas, nei netgi sujaudinamas.

Siaubingiausias dalykas pasaulyje – teisingumas be gailestingumo.

Vos tik žmogus tampa žymus, tuojau atsiranda kas nors sėdėjęs greta jo mokykloje.

Vargas tiems, kurie niekad neteisūs nebūna: jie niekad nebūna teisūs.

Yra žmonių, manančių, kad tiesa nekenksminga tik praskiesta.

Žaizdos traukia muses, o šlovė yra lyg žaizda.

Blogai būti kupinam trūkumų, bet dar blogiau būti jų kupinam ir nenorėti to pripažinti, nes tai reiškia prie jų dar pridurti apsigaudinėjimo ydą.

Įsišaknijusios silpnybės panašios į musę: tu šimtus kartų ją nuvarai, o ji vėl grįžta ir kankina tave vis labiau.

Jei žmogus padaro tą pačią klaidą du kartus, turi iškelti rankas aukštyn ir pripažinti savo lengvabūdiškumą arba užsispyrimą.

Kitų ydos, iš kurių mes juokiamės, mumyse juokiasi iš mūsų.

Patirtis – tai apreiškimas, kurio šviesoje atsisakome jaunystės paklydimų dėl brandos paklydimų.

Tas, kuris pajuto blogį, gali jį pamiršti, o tas, kuris jį padarė, - niekad.

Kas laimės ieško prabangoje ir lėbavime, panašus į tą, kuris atsiduoda pirmenybę žvakės mirgėjimui, o ne saulės švytėjimui.

Kai kurie žmonės duoda pasižadėjimus dėl malonumo jų netesėti.

Neryžtingo žmogaus niekada negalima laikyti priklausančiu sau.

Pralaimėjimas tik tada vertas paniekos, kai po jo pasiduodama.

Tikrasis pralaimėjimas yra principų išdavimas, atsisakymas savo teisių ir niekingas nuolaidumas blogiui.

Alkiui numalšinti reikia nedaug, bet labai daug reikia norint patenkinti persisotinusio skrandžio užgaidas.

Anoniminis piktžodžiavimas galbūt gėdingesnis net už atvirą šmeižtą.

Daugelis esti sąžiningas iš baimės, o ne dėl savo nekaltybės.

Didžiausi nesutarimai sukelia mažiau nusikaltimų negu fanatizmas.

Fanatikas yra asmuo, nenorintis keisti savo nuomonės, o norintis pakeisti subjektą.

Gausybė mirties bausmių ne mažiau žemina valstybės galvą, nei gydytoją žemina ligonių mirtingumas.

Grakštūs žodžiai ir dirbtinis elgesys retai eina kartu su žmoniškumu.

Gudrumas - labai ribotų žmonių mąstymo būdas.Jis labai skiriasi nuo proto, į kurį iš išorės panašus.

Ieškoti šlovės negalima. Visoks jos vaikymasis tuščias.

Įžūli veidmainystė sukelia pagarbą žmonėms, pratusiems patarnauti.

Jauni poetai pila daug vandens į savo rašalą.

Jei garsiai šauki, vadinasi, tavo kalba pernelyg skurdi ir šauksmu nori nustelbti kitų balsus.

Jokie išvedžiojimai negali parodyti žmogui kelio, kurio jis nenori matyti.

Jei individualybė skurdi, tai ir visi malonumai - tarsi brangūs vynai, siurbtelėti į burną, kurioje dar tebejaučiamas tulžies skonis.

Kur auksas prabyla, ten žmogus bejėgis.

Kai kurie žmonės padaro daug pikta vien dėl to savo poreikio paplepėti.

Kiekviena neprincipinga veikla galiausias bankrutuoja.

Kultūra ir išorinis blizgesys - visiškai skirtingi dalykai.